Pagrindinė gatvė

Christian susiraukė. Jam nė kiek nepatiko Taylor'o žodžiai apie 'nemirtingąją' porelę.
- žmogau, skamba rimtai grėsmingai tiedu. Bet žinoma, iš niekur nieko jų užsipult nebūtų kaip.. Krč, gal reiktų nuvaryt pas tuos aurorus ir su jais pakalbėt, pasakyt, kad jie vis dėlto turi dirbt darbą ar panašiai. - susiraukė. Bet pagaliau baigęs rūkyt numetė nuorūką ant žemės.
- arba tu čia man labai skiedi, arba ta porelė tikrai lėks į Azkabaną ne už ilgo. - linktelėjo pats sau. Nežinia iš kur jis išsiugdė tą teisybės ieškotojo savybę. Matyt žmonos mirtis taip paveikė.
- ė, bet tu tai geriau prieš tuodu nesišakok, dabar, kai turi vaiką, turėtum tyliai sėdėt, kad pats nepaliktum jo be tėvo.

- Taylor, rimtai, tau man rodos reikėtų savo vaiku verčiau rūpintis, o ne į konfliktus veltis. Nors aišku, čia nelabai mano reikalas. - sumurmėjo. Linktelėjo.
- visgi savo.. žmonos? ji jau žmona tavo, jo? - pasitikslino nežinodamas tiksliai, ar jis vedęs ar ne.
- nu žodžiu, bet jos nereikėtų išsižadėti. Pirma pasakyk jai, kodėl nenori, kad ji su ta mirties valgytoja bendrautų. - gūžtelėjo pečiais.
- neverta visko taip pyktyje panardinti. Geriau pirma viską gerai apgalvok, o tada - veik.

Christian kilstelėjo antakius.
- tu jam... žiobarišką automobilį rodei? - nelabai suprasdamas pakreipė galvą į šoną. Dirstelėjo į vaiką, tada vėl į Taylor.
- tu jau buvai savo žmonai neištikimas? - pasitikslino. Tada nusijuokė.
- tada nieko nuostabaus, kad ji pas tą Herą nubėgo. Nors.. tiesą sakant man visai patinka žiūrėt, kai panos dvi susimeta.. - sumurmėjo, kalbėdamas apie lesbietes. Arba šiuo atveju Chriso nuomones - biseksuales.

Christian nusijuokė, iškėlė rankas, lyg pasiduodamas.
- gerai gerai, seni, tebūnie ji heteroseksuali, man tai nei šilta nei šalta dėl to. - gūžtelėjo pečiais ir nusijuokė dar karta.
- bet tai vis tiek dėl to suprantama, kodėl tavo ta žmona nuvarė pas tą kitą. Iš pykčio ko gero. - pasakė visiškai ramiai.
- ė, o yra čia dar ko nrs, apie ką derėtų žinoti man? Nu, išskyrus tą mirties valgytojų porelę?

Christian nusijuokė. Kažkodėl Tayler kalbos jam dažnai keldavo geras emocijas.
- eik tu, seni, pavarai kaip visada. - linktelėjo kažkaip patenkintas.
- reikės rimtai susipažint su ta Hera ir jos broliuku. - linktelėjo. Įdomu jam pasidarė. Ir dar pats įsitikintų, ar toji mergina - mirties valgytoja, ar ne.
- o dabar jau varysiu, bet žinai, jeigu kada reikės pagalbos kokios ar ko, tai visada gali į mane kreiptis. - linktelėjo, lyg pats sau.
- tik savo vaiko geriau neprašyk prižiūrėt. - nusijuokė.
- bet jau eisiu, iki Taylor. - linktelėjo ir apsisukęs lėtai nuėjo tolyn.
-

Ramiai sau gatve Alexas važiavo su Lėja.
- O, bus kalniukas, pagreitinsiu. Kaip man patinka kalniukai!-sušuko paplojęs didingiesiems kalnams.

Iš pradžių Lėja sėdėjo rankomis įsikirtus į sėdynę, bet paskui, kai pamatė, kad važiuoti visai smagu, pirštus atlaisvino.
-O, žinai, visai įdomu... - nuoširdžiai pasakė, pro langą stebėdama pralekenčius vaizdus.

- Tai žinoma, Alexas blogų dalykų nesiūlo!-nusijuokė atsargiai vairuodamas. Pats jau buvo pripratęs visur iš žioplumo trankytis, bet jei atsitrenktų dabar, tai Lėja gautų infarktą. O po to, žinoma, su rankinuku pritrankytų patį Alexą.

-Vai vai, koks fainuolis tas Alex'as.
Lėja nusijuokė. Mintyse dar pridėjo "berniukas pupuliukas". Velnias, žino, kas jai ten buvo užėję.
-Bet oru keliaut daug greičiau.
Lėja sukikeno ir kyštelėjusi liežuvį ties vienu lūpos kampučiu, toliau žiūrėjo pro langą.
-Ar čia jau viskas? Negalima greičiau, m?

- Lėja ekstremalė pasidarė, kitą kart pavėžinsiu motociklu. Norėsi?-nusijuokė ir išvažiavęs tolyn už miesto, pagreitino iki 100.

Lėja palinksėjo galva. Nors nė velnio nežinojo, kas tas motociklas, tačiau nusprendė, kad jai jau jai mašina važiuot patinka, tai tuo kažkokiu motociklu taip pat patiks. Gal netgi dar labiau!
-Oho, Alexėjau! Čia jau kitas reikalas!
Vaikinui pagreitinus automobilį, jaunoji raganiūkštė išsišiepė nuo ausies iki ausies.

- Duok žaibą,-nusijuokė atkišęs Lėjai kumštį. Kad linksmiau būtų, įjungė radiją, kur per kažkokią stotį plyšavo pats Kirkorovas.

Lėja davė Alex'ui žaibą.
-Žinai, aš ir gal kada mašiną įsigysiu.
Juokdamasi pasakė. Visdar stebėjo vaizdus pro langą. Dabar jie lėkė raip greitai, kad Lėja vos spėjo sužiūrėti.

- Galėsiu patart mašinos išsirinkimo reikalais,-nusijuokė linksėdamas. Užkilęs ant tokio nemažo kalniuko pristabdė. Jau temo, o ten priešais buvo kažkokia priemurmanskinė gyvenvietė. Nedidelė, bet vistiek gražiai mirgėjo.
- Žiūrėk, gražu ane?-parodė ten į priekį.

Lėja prisimerkė,m kad pamatytų, ką ten Alex'as rodė.
-Aha tikrai gražu.
Pritardama mergina palinkčiojo galva.

- Bet man jaunystėj vistiek labiausiai patikdavo su šluota naktį virš Maskvos paskraidyt,-nusišypsojo ir ėmė greitai leistis nuo to kalniuko.

-A nebijojai būt pastebėtas žiobarų?
Paklausė Lėja ir nejučia nuskendo prisiminimuose apie jaunystę.

- Ne. O ir jei pastebėtų kas - pasakojimais apie NSO niekas netiki,-nusijuokė purtydamas galvą.

Lėja tik patraukė pečiais.
-Na, gal tu ir teisus, Alexėjau.

- O kaip tau Lė sekas? Dar bičiaus nesusiradai? Kaip mokytojavimas? Kas mokykloj naujo?-apibėrė merginą klausimais.