Pub'as.

- visai ne šlykštus, geras, kartus skonis,-nusijuokęs ryanas ėmė ginti alų, bet apsėstas jis nebuvo, ir nekolekcionavo kamštelių ar butelių.- ir ne, aš neapsėstas, tik šiaip man tai kur kas geriau, nei koks šampanas. nemėgstu saldžių gėrimų,-pasakė ir kelis kartus lėtai pakraipė galvą, tarsi tuo veiksmu sustiprindamas savo mintį.

-jei jau mėgsti karčius gėrimus, manau pasirinkdama degtinę, niekada neapsiriksi..
Gis Rusijoj kažkaip pamėgo šitą gėralą, nors nedažnai juo piknaudžiaudavo ir šiaip moterys girtos negražos...

- ne, tai jau ganėtinai per stipru,-nusišypsojo, nes aplamai ryanas nebuvo didelis alkoholio mėgėjas. išgėręs, pridarydavo visokių nesąmonių, dėl kurio tekdavo raudonuoti dar ilgai ilgai, todėl piktnaudžiauti velnio lašais nesistengdavo.

-bet bent jau išgėręs pasijauti geriau.. iki ryto..
Gis šyptelėjusi išsitraukė iš rankinės savo išmanųjį ir šiek tiek pasidomėjusi akcijų biržą, pa'sms'ino porai žmonių.

- o kai sužinai, ką išgėręs pridirbai, būna dar blogiau visą mėnesį,-nusijuokė vaikinas ir patraukė gurkšnelį to giseles peikiamojo alaus, kuris de roche tikrai patiko.

-tai reikia su savais gert, tada jau niekas nebaisu...
kol jie dalinos savo patirtim ir patarimais gėrimų srityje Gis atsakingai išsiuntė porą perspėjamųjų laiškų, ministerijos vardu

- tau gerai, jei išgėrusi apsiriboji savais ir viena vieta,-tarė merginai, mintyse prisimindamas savo skaudžiu patyrimus. pats gi ryanas išgėręs pasiusdavo kaip reikiant ir taip atsipalaiduodavo, kad su buteliu rankose, tris paras galėdavo eiti pro miestą, o ketvirtą rytą atsibust griovyje prie kokio sąvartyno, kur mafija mėgsta negyvėlius išmest.

-iš tikro alkoholis baisus dalykas, bet jei ne jis, tai taip niekad ir nebūčiau pabučiavusi nuogos merginos.. o tai rimtai geras patyrimas...
Gis juokdamasi palinkčiojo, matyt nelabai gėdyos tokio savo poelgio, kad beveik nepažįstamam pasakojo

- Sakei, kad homoseksualų nemėgsti, bet žinai, šitas tavo poelgis nebuvo labai heteroseksualus,-nusijuokė iš merginos ir tada gan piktokai pažiūrėjo į barmeną, kuris žiauriai nemandagiai stovėjo netoli jų, ir kuo aiškiausiai, valydamas stiklinę, ausimis gaudė žodžius apie bučinius su nuogomis merginomis.

-žinau... bet kaip įmanoma atsirinkt, jei visko neišbandai.. kaip sakiau Danieliui, tai pasakysiu ir tau.. Kaip galima teigti, kad mėgsti tik vanilinius ledus, jei niekad neragavai šokoladinių arba karamelinių?
Gis išdėsčiusi savo teoriją apie ledus, kurie išties reiškė ne ką kitą artimus santykius, su tam tikros lyties žmonėmis.

- su ledais vienaip, o su orentacija tai manau, visai netinka pavyzdys su ledais. nes tai jau toks dalykas, arba tau bjauru, arba ne, ir tai žinai ir nepabandęs, dažniausiai,-aiškino bandydamas dėstyti savo mintis kuo aiškiau, nors vistiek nelabai ryanui tai išėjo.

-nežinau kaip kitoms moterims, bet man nėra nieko gražiau už gražų moters kūna, nu nes tikrai, tai yra tokia harmonija, toks tobulumas, tai aukščiau visų grožio etalonų.. galbūt toks požiūris į moterį, man leido panirti po normalumo riba ir pabandyti ką nors nauja.. be to aš juk nieko nepraradau..
Gis gūžtelėjo, kažkaip susivokus, kad gal rimtai kokia nenormali buvo, bettikriausiai ne..

ryanas klausė merginos ir iš po lėto siurbčiojo alų. mąstė, ką reiktų atsakyti, nes tokiems teiginiams nelabai turėjo pasiginčijimų.
- na čia... jau rimta ir nepaisyt nebuvo galima,-pritarė ir lengvai gūžtelėjo pečiais.

Galiausiai užbaigus orientcijų temą Gis patenkinta, atsilošė į baro kėdės atlošą, ir permetė plaukus į kitą pusę, ai dar aišku spėjo pasigrožėt savo tobulais batais, kurie taip seksualiai dengė beveik visą koją, iki pat šlaunies.. labai gera diena šiandien.
-tai koks sakei tavo merginos vardas?

ryanas nusijuokė iš merginos gudraus klausimo.
- o aš nesakiau merginos vardo... nes jos ir neturiu. o kas tas tavo danielius?-šypsodamasis de roche paklausė, nes kaip jau minėta, jis buvo labai pastabus ir mažai kas praslysdavo pro akis ar ausis.

aišku klausimas gudrus buvo, nes Gis labai daug visokių romanų prisiskaičius buvo, tai žinojo kas ir kaip, bet tas vaikino klausimas kažkaip viską sugadino. Nebūtų paminėjęs Danieliaus vardo, tai viskas būtų daug lengviau, bet tai ką jau.. būna žmonių kurie apsunkina situacija, bet taip tik dar įdomiau daros.. Mergina mąstė ar meluot, ar sakyt tiesą, ar tiesiog nemeluojant nesakyt visko..
-na mes kartu gyvenam..

- tai va maždaug taip ir supratau,-nusijuokęs ryanas pagaliau pastūmė ištuštintą buteliuką ir kaip tyčia taip šiurkščiai ir skaudžiai nusikosėjo. gavęs tokį prisiminimą, vaikinas išsitraukę iš kišenės skanių braškinių tablečių, ant kurių dėžutės puikavosi žirafa su raudonu šaliku ir įsimetė dvi į burną. oi koks geras derinys, alus ir braškinės tabletės nuo gerklės, oi koks geras.

-turėtum išgert tujinių kankorėžių arbatos..
Gis išgirdusi tokį tragišką kosulį, pasiūlė vaikinui, patį patikimiausią, magų naudojamą gydymo būdą. Tada staigiai susivokė, kad galbūt negražu, taip mazintis prie svetimo vyro ir šiaip, bet jei ką pasakys Danieliui, kad baisiai blogai jautėsi dėl jų eilinių pykčių ir nesutarimų..

- Kad fūū, šitos skanesnės... Nori?-ryanas nenaudėlis, šitas tabletes nuo pat vaikystės kramtydavo vietoj saldainių ir kartais netgi trokšdavo persišaldyt, kad tik jų gautų, todėl dabar nesibodėjo draugiškai pasiūlyt jų ir giselei.

-gal kitą kartą.. šiandien man jau užteks karamelės kavoj..
Gis nusijuokė išgerdama paskutiniausia gurkšnį, ir pastumdama puodelį tolyn. Galiausiai iš rankinės išsitraukė piniginę ir padėjo 10 galeonų ant stalo.

- kaip nori...-išdidžiai atsakė ir įsikišo savo vaistus atgal į kišenę. tuomet atkreipė dėmesį į padėtus pinigus.
- jau ruošies išeit?-paklausė šonu atsisukęs į night.

Kažkodėl išgirdus tą pasidižiavimo toną, gis nepyktybiškai nusijuokė, tikriausiai dėl to, kad šitas veiksmas jai pasirodė be proto mielas.
-tikriausiai.. kava jau išgerta, orienatijų temos jau iškalbėtos...

- na ką, tada gal dar kada susimatysim,-nusišypsojo padėdamas iš piniginės keletą smulkių už savo alų.

-galbūt..
Gis šyptelėjo ir užsimetusi paltą, bei susirinkusi visus išmaniuosius prietaisus į tašę, tik dar sykį linktelėjo vaikinui ir atmetusi plaukus atgal išėjo namo, daryt valgyt ir šiaip rūpintis namai, būtent taip kaip reiklavo Danielius.

- viso,-atsisveikino su mergina, bet pats bare dar šiek tiek pasiliko. užsisiautęs ant gerklės savo šaliką, nuobodžiai stebėjo žmones ir aplinką, mąstydamas tai šį, tai tą, tai išvis medituodamas be minčių. Maždaug po 15 minučių, vaikinas vis dėl to pakilo iš vietos ir traukdamasis savo odinę striukę, išėjo iš baro ir gatve nukeliavo tolyn.