Pub'as.

...

pro debesis švietė saulė, o gaivus pavasario oras glostė iš po šaliko kyšančią ryano nosį. vaikinas žygiavo gatve, atidžiai dairydamasis ir tyrinėdamas kiekvieną kampelį ir užkaborį, kai staiga jo žvilgsnis užkliuvo už airiško bariuko iškabos. trindamas savo šalančias rankas vaikinas pagalvojo, jog būtų visai ne pro šalį šiek tiek susišildyti, ir susipažinti su ta nauja, rusiška kultūra iš arčiau. įėjęs ryan vis dar taip pat įžvalgiai apsižiūrinėdamas, atsisėdo prie baro ir pasiprašė alaus.

atlikusi kelis svarbius reikalus mieste, Gis nusprendė išgerti puodelį kavos, namo grįžti kažkodėl visai nenorėjo, o be to Danielius vistiek dar gerą pusdienį bus darbe...
Vos įžengusi į pub'ą ir pajautusi šilumą, nusimetė paltą, ir pasikabino ant laisvos kėdės atlošo. Patenkinta šiluma, žvalgėsi po meniu, ieškodama ko nors tenkinančio jos norus.

Labai lėtai gurkšnodamas alų, nes didelis jo megėjęs nebuvo, ryanas žvalgėsi, tačiau greitai suprato, kad čia nepamatys nieko gero, apart neitin blaivių pilvotų dėdžių riestais ūsais.tačiau vaikino dėmesį staiga patraukė įėjusi visai išvaizdi mergina, kuri šiame fone nelabai tiko, o be to, pasirodė kažkur lyg ir matyta. neturėdamas ko daugiau čia veikti, vaikinas nusprendė prieiti ir pasieškoti kompanijos.
- sveika,-pasigirdo nuo naujo, rusijos oro šiek tiek prikimęs ryano balsas.

Giselinos jau seniai joks vyras nekalbino, tai ne iš kart ir suregavo, tačiau visgi vėliau susipratus, kad čia kreipiamasi į ją nusišypsojo.
-Sveikas..
Mergina staigiai permąstė, kad šitą veidą jau kažkur matė tačiau niekaip negalėjo atgamint kur..
-Mes jau buvom kažkur susitikę, ar ne?

Ryanas atsisėdo šalia ir įdėmiai pažiūrėjo į merginą. Ne, jis neapsiriko, ją tikrai jau buvo matęs, tik klausimas: "kur"? dėl to vaikinas truputį turėjo pasukti savo smegeninę.
- man tu iškart pasirodei matyta. ar mes tik nebuvom susitikę...-šiek tiek pamąstė, rinkdamasis iš keletos vietų,-ministerijoje?
vistik kažką mintyse atkasęs, pagaliau ištarė.

Vaikinui prisiminus, Giselina irgi atgamino tuos porą kartų, kai teko pasisveikinti tose slogiuose ministerijos koridoriuose..
-Giselė.
Šyptelėjusi ištiesė vaikinui savo ranką, visgi įprato, prie tų vyriškų pasisveikinimų kažkaip.

Ryanas ištraukė iš kišenės savo dešinę ir ja ne per stipriausiai paspaudė merginos ranką.
- O aš Ryanas,-prisitatė ir mintyse šešis kartus pakartojo merginos vardą, kad įrašytų jį į savo atmintį. galbūt dar kadanors prireiks.

-malonu..
Mergina galiausiai išsirinkusi, užsisakė sau machiatto su dvigubai daugiau karamelės nei įprastai, šaindien kažkodėl laaabai norėjosi saldumynų.
-kiek girdėjau, mokytojausi..

- greitai sklinda kalbos,-pastebėjo vaikinas ir šyptelėjo mintyse pamąstydamas, ar pavyks jam pasislėpti nuo mirties valgytojš, kai viskas sklinda taip greitai.-bandysiu, nors nelabai save įsivaizduoju ten. pats mokyklą juk neseniai baigiau.
kalbėdamas gūžtelėjo pečiais ir patraukė šiek tiek alaus, ir tai atrodė tarsi koks nervų raminimas, nors iš tirko buvo nevalingas ir nesuderintas su jo nuogąstavimais judesys.

-tai kol kas dar mes vyriausybėj tik žinom, bet neabejok, kad į žurnalą pateksi, o po to jau...
nusijuokus, atsigėrė gautos kavos, kuri taip gardžiai kvepėjo cinamonu ir karamele, kad akyse saldu darės...

- dėl ko į žurnalą? ir į kokį?-susidomintas merginos žodžių ryanas ėmė berti klausimus, rankoje sukdamas savo butelį, dar beveik pilną.

-nes visi ten papuola... nėščios moterys, poros besiaiškinančios santykius, ar šiaip du žmonės kur nors susitikę.. tai baisus žurnalas...
Gis nusijujokė, rodydama į dieduką su vodkos bonka ir žurnalu rankose, kurio viršelio ačiū dievui nesimatė.

- na, aš nežadu tapti nėščias, aiškintis santykius ar labai daug ką nors sutikt,-nusijuokė ir atsisukęs akylai nužvelgė senuką, butelį ir žinomą, rankose negrabiai sklaidomą žurnalą.

-vistiek juk nesiruoši būt vienas.. o be to čia tiek daug vyrų ištroškusių merginų, kad tikriausiai vistiek kada nors apie tave ką nors baisaus perskaitysiu..
Gis nusijuokė, dabar jau šiek tiek atidžiau nužiūrinėdama vaikiną, gal šiek tiek per atvirai, bet kitaip vistiek nemokėjo.

- kol kas nesiruošiu būt ne vienas,-atsakė ir nusijuokęs pažiūrėjo į merginą, bet nesuprato, kad yra nužiūrinėdamas. aplamai jis labai pastabus, tačiau tik ne šioje sferoje.

-jūs vyrai nei vienas nesiruošiat, bet pasitaikius progai..
Gis šiek tiek koketuojančiai šyptelėjo ir toliau susimąsčiusi gėrė kavą, gal ir negražu, taip elgtis, bet sveika moterims ir su vyrais pabendraut

- gal man nepatinka moterys...-pasakė visiškai nerimtai, nes homoseksualų iš tikrųjų nemėgo ir stengėsi laikytis atokiau, tačiau rimtu veidu ir balsu, nes kartais mėgo įvaryti žmones į dviprasmiškas situacijas.

-net man jos patinka... be to tu visai nepanašus į homoseksualą, nežinau kodėl.. tikriausiai, tai būtų per didelis praradimas šiai žemei..
šyptelėjusi, mergina apsisuko ant baro kėdės ir pasiemė pokelį cukraus, kurį prie visos karamelės susipylė į puodelį

- na, kai kurie būna labai užsislaptinę,-pasakė ir net nepajutęs kilstelėjo antakius, matydamas, kaip mergina pilą cukrų į puodelį, kuriame ir skystis turbūt jau buvo nuo saldumo pavirtęs į tirštą konsistenciją.

Gis gurkštelėjo kavos su jau išmaišytų cukrum ir nežymiai susiraukė, bet ne todėl, jog buvo neskanu, o tiesiog jai norėjosi dar kelių pokelių, bet būdama sveiko proto nenorėjo įsivaryt sau cukraligės.
-aš nemėgstų homoseksualų...

- žinai.. tiesą sakant, aš taip pat,-nusijuokė vis dėlto išduodamas, kad nėra nei pats žydros spalvos, nei jai prijaučiantis. tuomet gurkštelėjo savo alaus, kurio tokiu gėrimu, turbūt užteks iki kitų metų.

-kaip tu gali gert tą brudą?
Gis tiesiog nesusilaikė, jai visad įdomu buvo, kaip žmonės, tiksliau vyrai, gali gert alų, juk jo skonis buvo toks bjaurus...

- kodėl brudą? šitas aukštos kokybės,-atsakė ir paėmęs butelį, ryanas parodė merginai 5 rusijos maisto apdovanojimų ženklelius ir auksinius grūdus, nupieštus ant matomiausioje etiketės vietoje.

-aukštos, ar ne, visas alus šlykštus...o gal tu koks alaus gerbėjas?
visgi ką gali žinot, būna tokių apsėstų vyrų kurie kamštelius arba etiketes renka...