Svetainė.

Įėjęs į svetainę, Danielius pamatė maistą ir atsiduso supratęs, kad prisiprašė ir Giselė tikrai ne iš meilės ar rūpesčio jam čia ruošė, dar tikriausiai keikė šlykščiausiais žodžiais begamindama. Apsivilkęs maikę iš DAR nesuneštų lagaminų (o tai labai pasitarnavo, nes nereikėjo eit į kambarį, kur tikriausiai sutiktų merginą), sofoj paslėpė savo peilį ir atsisėdęs pradėjo valgyt. Jį vis dar be galo pykino ir jautės siaubingai bjauriai, bet jei nevalgytų, turbūt Giselė tikrai užsirautų . Šiaip ne taip pusę suvalgęs, suprato, kad jau tikrai gerai nesibaigs. Padėjęs šakutę ir viską pastūmęs tolyn, kažkokia skiaute susiveržė ranką ir išjungė svetainėj šviesą. Tuomet iki pusės užsiklojo antklode ir greitai smigo.

Atėjusi į juodą tamsą labai nustebo, visgi buvo dar tik kokios 8 vakaro, o toks nebuvo labai būdingas Danieliui, bet tai ką jau.. gal darbe pavargo ar dar kas nors.. Patamsy surankiojo visus indus ir net nenugertas stiklines, tyliai be jokių garsų išėjo.

O Danielius nieko net nejuto ir toliau visą laiką kietai miegojo. Gal kiek nepatogu buvo, ir bemiegant širdis tabalavos, lyg jį kas nors vaikytųsi su kirviu ir kažkokia baimė ėmė, bet vistiek miegojo giliai ir netgi, visai neblogai.

atėjusi į svetainę Gis įjungė mažą lempą, ir pritūpė prie Danieliau.
-Eisi į viršų?
Gis nenorėjo taip iškarto pradėt meilikaut, todėl balsas nors ir tylus, nuskambėjo ganan garsiai

Danielius išgirdęs Giselės balsą kažkur toli toli, baisiai išsigando.
- Aš buvau geras...-pradėjo teisintis per miegus, bet greitai pabudęs, pažiūrėjo į Giselę iš miegų lyg apsinarkašinęs. Tik po kiek laiko atsiminęs klausimą vėl užsimerkė ir papurtė galvą, visai nieko jam buvo ir čia, tik vietos mažoka.

-nebuvai geras.. bet aš esu gera, atiduodu tau lovą, tad būk geras atsikelk ir eik miegot. tikrai nesiruošiu maldaut tavęs.
Giselina rimtai palinkčiojo, ar vienaip ar kitaip šianąkt neužmigs, o tas bent normaliai išsimiegos.

- Šalta man vaikščiot, eik, pamiegok tu ten,-pasakė Giselei ir apsivertęs ant pilvo, apsikabino pagalvę į kurią sugrūdo veidą.

-aš tau pasakiau. daugiau nekartosiu. Eini į viršų ir neatsikalbinėji. Kitaip mane labai rimtai supykdysi..
Gis labai rimtai palinkčiojo, labai jau nemėgo, kai tu stengiesi, o tau atsuka nugarą

- aš tave ir taip jau supykdžiau vistiek, daugiau neįmanoma, tai...-vapėdamas vis dėlto atsistojo, nu ką ten dar labiau pyksies, juk rytoj norėjo su ja pokalbį dar pravest... todėl atsistojo, pasiėmė pagalvę, kaldrą ir daužydamasis į kiekvieną daiktą nuslinko į miegamąjį.

Gis išgirudis, kad Danielis sėkmingai nusibaladojo į svetainę, su palengvėjimu griuvo ant lovos, tik kažko koją persmelkė keistas jausmas iš netikėtimu Gisele suspiegė, koja tiesiog degė iš skausmo. Pabandžiusi atsistot, merdžina tiesiog neišsilaikė ir nugriuvo, ranka palietusi tą vietą, pajautė ten kažkokį daiktą. Per koją pradėjo tekėt kraujas, o iš akių ašaros.

Bebėgdamas su ta savo stikline į vonią, vos neužkliuvo už Giselės ir sustojo.
- Kas yra?-paklausė supratęs, kad kažkas ne taip, ir padėjo savo ištikimąją stiklinę ant stalo.

-koja. peilis.. pely koja...
Gis vos iškošė, tokioj šokinėj situacijoj būdama, kad labai užsimanė griūt ant grindų ir voliotis, ir voliotis..

- O šūdas,-staiga surato, kad Giselė bus pasipjovus ant jo peilio ir ėmė dairytis lazdelės, kad skausmą nuimtų, bet niekur jos nematė, todėl kol Giselė dar nesigaudė, staigiu judesiu ištraukė peilį ir nusiėmęs nuo savo rankos tvarstį, suveržė juo koją, o tada jau rimtai ėmė ieškot kažko rimčiau.

Gis atsigavo iškart po to kai tas ištraukė peilį, nes nu rimtai šitas jausmas jau pranoko viską.. Ašaros pačios pylės iš akių, kaip kokie žirniai.
-man skauda... labai..
Gis išsprogusiom, nusigandusiom akim, žvalgėsi aplinkui.

Danielius Giselei atvilko kalną ledo ir uždėjo ant kojos, tikėjosi, kad tai skausmą nuramins.
- Galėsi trumpam palaikyt? Aš tuoj pat grįšiu,-pasakė ruošdamasis bėgt atsinešt lazdelę ir vaistų iš savo stebuklingosios lazdelės. Kiek matė žaizdą, jo manymu, siųt nereikėjo, todėl tikėjosi sutvarkyt viską.

-neišeik... o jei aš mirsiu... aš nenoriu mirt..
Gis iš tos nevilties iš vis juodai apsižliumbė, gyvenime nebuvo patyrus didesnių sužalojimų, nei orgazmėlio apdarskymai

- Gerai, tada atsargiai... ir tu nemirsi,-pasakė ir šiaip ne taip paėmė Giselę, ne tik ją atsargiai laikydamas, bet dar ir ledą prie kojos prispaudęs. Žodžiu, su tokia didele užduotim, nusigavo į miegamąjį.

Tamsoj nusileidęs į svetainę, Danielius sugraibė nuo grindų nelemtąjį peilį ir nusviedė jį jį židinį. Paiėmęs nuo stalo vakar paliktą stiklinę, nuėjo į vonią.

nu žodžiu, po kelių dienų Danielius atsivilko ir pasisodinęs Orgazmiuką ant kelių, ėmė skambint Moncei.

moncė vos po kelių minučių įsirovė pas danielių.
- nu, tai kas čia vyksta? kur ta giselė? kuris nori persimest?-iškart griežtai paklausė išmetusi savo smulkų, bet kietą rėmą.

Kai Moncė atėjo, Danielius pašoko ir ėmė myluot ir bučiuot savo numylėtą palukuotą sūnelį.
- Nežinau, atsistojo iš lempos ir išėjo...-patraukė pečiais dar vis glausdamas katiną prie savęs.

- kaip siaubinga... čia iš to praeito karto?-moncė ir pikta, ir kartu liūdna, įsirėmė rankom į šonus.

- Ne, susitaikėm, o čia prieš kelias dienas taip ramiai buvom, o jai staiga kažkas užplaukė ir pabėgo...-patraukė pečiais ir mostelėjęs lazdele, atsidangino lagaminus.

moncė dabar jau išsigando, tai bent keitėsi pas ją emocijos... na bet vistiek ne taip staigiai, kaip pas danielį ir giselę santykiai.
- ei... kur tu dabar?-paklausė isterišku net balsu.

Danielius pažvelgė į Monicą ir nusišypsojo.
- Mūsų katuką jai nunešk, gerai? Ir pasakyk, kad gerai juo rūpintuos... O aš pats jau po ano susipykimo buvau mąstęs, po to persigalvojau, o dabar... Gavau pasiūlymą afganistane būt majoru,-pakilnojo antakius,-tai neatsisakysiu. Būsiu ten metus, gal pusantų, aš tau daug rašysiu,-pažadėjo Monicai linksėdamas.