Svetainė.

-kaip aš tau ką nors padarysiu, jei buvau darbe... ko tu nori iš maanęs? nebūsiu aš namų šeimininkė. niekada. NIEKADA.
Gis vis dar ramiai sėdėjo nesijaudindama dėl eilinio Danieliaus užplaukimo, kad ji bloga ir panašiai, nors pats ne ką geresnis...

- O tau į jį labai reikėjo? Turbūt labai daug ten nuveikei...-palinksėjo ir mintyse žybtelėjo mintis, kai vieną dieną, kai Giselė bus savo brangiajam darbe, paims ir nugriaus virtuvę, nes kam ji jiem reikalinga, jei valgo tik iš kebabinių ir mcdonaldų?

- ššš, danieli, aiškiai alkanas ir piktas tu, einam aš tau kokių blynų iškepsiu ir vėl laimingas būsi,-nusijuokė ir patampė danielį už rankos matydama, kad čia jau negerai pas juos darosi.

-taip reikėjo! kodėl kai tu eini į darbą, aš tau nieko, niekada nesakau.. o čia jau neduok dieve Giselina išeis.. gal dar kaip muslumonai pradėkim gyvent.. iš vis gal man apsidangstyt skudurais, ir užsidaryt bokšte?
Gis susinervinus atsistojo ir visa širstanti prisipylė į taurę vyno

- Aš nebėgu į jį staiga, kai būnu su tavim, jeigu rinktis tarp darbo ir tavęs, pasirinkčiaun tikrai ne jį, o tu? Vos grįžom, dar lagaminų neišsikrovei ir išbėgai mane palikus, pati pagalvok, kaip atrodo? Aš tau nedraudžiu nei dirbt, nei veikt ką tu nori, bet galėtum ir per jį nepamiršt manęs, ir namų,-atsikirto ir susikryžiavo rankas.

- baikit jūs, labai negražu pyktis prie manęs,-monica labai susinervino ir vos net nežliumbė.

- Atsiprašau, Monce,-atsiprašė merginos, nes Gis tai to tikrai nepadarys, tenka jam taisyt padėtį.

- padaryk tu jam valgyt normaliai, vyrui neužtenka atšalusių ryžių, galų gale, tai moters pareiga, o tu baik vieną kartą kabinėtis, nes ne vienas turi teisę dirbt, eit kur nori ir kada nori,-piktai pasakė susierzinus, kad jie abu tokie kvaili ir užsispyrę.

-visada visur girdžiu tik manęs, aš, aš noriu, man, mano... Aš su tavim praleidau visą savaitę... neatsitraukdavau nuo tavęs, negi nesinori truputį erdvės? šiek tiek.
Gis palinkčiojusi, atsisėdo į fotelį ir patenkinta gėrė ir gėrė, su tokiu sužadėtiniu, alkoholikė greitai pataps

- Nu gerai, bet vis dėlto nors sriubos išvirt tai galėtum, neprašau puotų, kokias rengei čarliui, su kalakutu, 15 sūrių padažais, 3 desertais, 2 troškinių pasirinkimais, 5 garnyrais ir šviežiom bandelėm, bet kaip sakė Monica, vyro su ryžiais neužkiši, o ir pačiai suvalgius normalaus naminio maisto, o ne 15 minučių atliekas iš vagonėlių kur net nėra tualetų, po to nereiktų savaitę salotos lapus graužt,-atsakė šiek tiek nusileidęs, nu bet dėl maisto tai tikrai jautėsi skriaudžiamas. Net Hera su juo praleidus naktį pusę valandos, kiaušinienės ryte iškepė.

-UŽ-SI-ČIAUPK. blet užpisi su tuo savo Čarliu. nenoriu su tavim daugiau kalbėtis...
Gis dar labiau susinervinus po tų visų Čarlių, nevalingai kietai sučiaupė lūpas ir piktai susikėlė koją ant kojos

- Ačiū Dievui pagaliau pamatei, kaip mane užknisdavo, kodėl tu negali būt toks kaip jis, kodėl negali taip elgtis, taip atrodyt, taip daryt, taip kalbėt...-pradėjo vardint ir jau net pavargęs atirėmė į sofą.

-jei tuoj pat neužtylsi, aš rimtai išeisiu...
Gis visa pikta kažkokia pasidarė ir nepatenkinta susikryžiavo rankas po papais

- jūs niekada nesusituoksit, nes jūs abu tiesiog BEVILTIŠKI. paskambinkit man tada, kai išsiskirsit, suerzino nėščią moterį, bjaurubės,-žiauriai čia šovus, moncė atsistojo ir turbūt labiau įsiutus net už juos abu kartu sudėjus, akimirksniu iš ten dingo.

- Šiąnakt aš miegosiu čia,-piktai pareiškė turėdamas galvoj sofą.
- Va, dar ir Moncę supykdėm...-atsiduso ir ant tų nervų, susibžvertė visą pusę kavos puodelio iškart.

-Ačiū dievui! man kažko visai nesinori su tavim vienam kambary būt, ką jau kalbėt apie lovą.
Gis pasiemusi vyno butelį ir lėkštę pyragaičių, patraukė į miegamajį, mąstydama ką čia ta Moncė apie nieštumą sukalbėjo... reikės pasukt kada...

- Patikėk, tokios kaip tu man irgi per akis,-atsakė ir neturėdamas jokio noro daugiau ką nors veikt, išsitraukė iš lagamino dekį, pasitaisė pagalvę nuo sofos ir užsiklojęs atsigulė.

Gis tyliai atėjo į kambarį ir sustojo prie šviesos jungiklio.
-Danieli, išjunkt šviesą?
vos vos girdimai, kad jei jau jis miega, tai nepabustų, paklausė.

Danielius dar nemiegojo, bet šviesos jam ir nereikėjo.
- Gerai, gali išjungt,-atsakė ir linktelėjo žiūrėdamas į Giselę.

-labos nakties..
Giselina palinkčiojo, ir glostydama katinėlį išėjo, nėra čia ko taikytis...

- Labanakt,-atsakė ir apsivertęs ant šono pradėjo stengtis užmigt.

Ne per patogiausiai, bet vistiek kažkaip išmiegojęs, Danielius pabudo ryte ir pasiražčs pasitrynė skaudžiai nugulėtą šoną. Atsikėlęs pasitampė kairėn, dešinėn, ir nuėjo tieisia į virtuvę.

Pavalgęs užsuko į vonią išsimaudyt, o tada nusileidęs į svetainę, Danielius iš lagaminų šiaip ne taip surado rūbus, kurie tiko mokyklai. Dar sulankstęs dekį, kuriuo naktį buvo apsiklojęs, ir gražiai padėjęs ant krašto, gerokai per anksti jau išėjo į darbą. Ten bent valgyt skaniai duoda, ir aplamai, net mokykla jaukesnė ir labiau moteriškos rankos paliesta, negu šitie namai.

atėjusi gražiai sutvarkė sofą, o dar iš miegamojo atgabeno Danieliaus pagalvę ir kaldrą parūpino, viską sudėjus ant lovos, užkūrė židinį ir nuėjo valgyt daryt.

Kai Gis atėjo, visas kambarys jau kvepėjo degančia mediena, o dar ir maistas, kuris gardžiai garavo. Kad viskas neatšaltų Gis paslėpė lėkštes po specialiu termo dangčiu, tada pripylė į stiklinę viskio, o šalia pastatė buteliuką colos. Galiausiai ant lapuko parašė: Skanaus ir labos nakties. išsinešdino.