Miegamasis.

Gis pasuko veidą į lango pusę, jau buvo išsiilgusi saulės, šilumos, jūros, o ne kažkokio sniego ir stingdančio šalčio.

Danielius tyliai pagulėjo dar kelias minutes, o tada atsisėdo staigiai lovoj.
- Einam,-kažkam užsivedęs, paėmė Giseliną už rankos.

-nei labasrytas, nieko... tik einam...
Gis nusijuokė ir vos, vos pasikėlė, pasiremdama alkūnėmis, tingėjo keltis iš lovos, šalta buvo.

- Labas rytas... aš tiesiog atsiminiau baisų dalyką, kad dabar Kalėdos ir mes turim būt gražūs, o vakar nenuėjom į vonią, kokie kiauliukai!-nusijuokęs tempėsi Giselę į vonią šventiniam dušui.

-Tu išprotėjai...
Giselina nesusilaikė ir susijuokė, kad net suskaudo užtinusį veidą. Kažkaip sugebėjo keturiom išsilipt iš tos lovos ir stengės neatsilikt nuo Danieliaus, nors nelabai suprato, ką jis čia daro, bet juk reik vyro klausyt..

- Gali būt,-nusijuokęs atsakė ir nuvarė į vonią.

Giselė kartuu

Atėjęs į kambarį, Danielius pasidėjo maistą ant spintelės, nusivilko striukę bei megztinį ir įsiropštė į lovą. Šiltai apsiklojęs, greitai pasidarė 7 sumuštinius su kumpiu ir tiek pat su sūriu, ir pasiėmė kažkokią knygą apie juodąją magiją su abejotinu pavadinimu, kurią nusipirko jau senokai, bet vis neprisiruošdavo paskaityt. Kritiškai ją skaitydamas, jautėsi kaip profesorius, ir versdamas kitą puslapį, vis ką nors kirto. Pirmas puslapis - bandelė su varške, antras puslapis - keli sumuštiniai, trečias - arbūzo riekė ir jogurtas, ketvirtas - vištiena, penktas - 8 meduoliai ir trylika gurkšnių kakavos... Vat taip vaikystėj vos tik sunegalavęs, buvo apipilamas skanumynais, užtai dabar vos suslogavus, atsirasdavo niekaip nepasotinamas apetitas.

Kažką tyliai niūniuodama atnešė Danieliui valgyt ir patenkinta, kad viskas labai kvepia ir skaniai atrodo, padėjo padėklą ant lovos.
-Skanaus.

Atsidarius durim Danielius nuo viso gabalo kando sūrį ir pakėlė akis į Gis.
- Tu pagaminai? Ačiū, zuiki,-pasakė padėjęs knygą į šoną ir paėmęs lėkštę, jau vien jos šiltumas malonumą kėlė, juk beveik viskas ką jis čia kurį laiką buvo šalta, o čia dar ir tas pasakiškas kvapas...

-dabar tu valgyk, sriubą, kurią Moncė pagamino...
Gis davė Danieliui patarimą, o pati nuėjo prie spintos biškį rausės, kad rastų kokį treningiuką.

- Vajei judvi esat tikri č... Danieliaus angelai...-paklausęs paėmė sriubą ir paragavo, tikrai, kad skanu buvo. - O kur pati Moncė?

-Išvažiavo, pas savo iškasruotą katytę, liepė perduot tau linkėjimų.
Šiaip liepė perduot kitą dalyką, bet Giselina nenorėjo sirgt, todėl tik labai sunkiai ištraukė baltą, rimtą adidaso treningiuką su trim auksinėm paloskėm.

- Aišku... Giselina, tai važiuojam ryt į Havajus?-paklausė tyliai, bet labai greitai kabindamas karštą sriubą.

-Tu juk sergi Danieli.. kokie dar Havajai?
Gis nusijuokė iš paikojo Danieliaus ir greitai nusirengus tą šlapią maudomą, apsirengė savo šiltą treningiuką

- Kokia čia liga... Daug privalgysiu ir tuoj pasveikšsiu, pamatysi,-tikino Giselę, nes jam maistas visada geriausias vaistas, o dar labai norėjo važiuot.

Gis prisėdo šalia Danieliaus ir pažūrėjo į lėkštę, pati vien raudonu vynu gyva buvo, tai kažkaip valgyt net nenorėjo.
-Galbūt kitą saavaitę/?

- Nenori arbūzo?-pasiūlė Giselei atsisėdus ir padėjo šaukštą į sriubą.
- Po to darbai prasidės, be to, šalčiams atėjus Kirkorovas su Pugačiova geriausius kailinius išpirks...-palinkčiojo protingai.

-ne, aš išvis nenoriu nieko...
Gis papurtė galvą ir pasiimė nuo spintelės visus poprierius iš darbo.
-tai kitais metais galėsi nupirkt. nedega

- Bet užtat šiais nebus. Kodėl taip nenori važiuot?-paklausė merginos, nu jam taip norėjos atostogų ir saulės, ir jūros, ir net įdegt visai norėjo, nu žodžiu labai labai troško atostogų.

Gis nusprendė nesipriešint ir paklust Danieliui, todėl rašydama kažką popieriuje palinkčiojo.
-Gerai, važiuojam.

- Aišku, jeigu tu nenori, aš tavęs verst negaliu,-tuoj pat pasitaisė negirdėdamas Giselės balse jokio noro. Suvalgęs likusią sriubą, Danielius ėmėsi apkepo, ar ką ten Giselė buvo gaminuis.

-na man tiesa sakant nėra jokio skirtumo, ar ten būt ar čia.
Gis šyptelėjo įnirtingai susidomėjusi kažkokio vilkolakio išpuolio prieš darželio vaikus aprašymu.

Danielius atsiduso, nusprendė Giselei netrukdyt, nes dabar užėjo iš tų momentų, kai pokalbis su ja visai nesirezgė, todėl toliau kirto apkepą ir pasiėmė skaityt tą knygą.

o Gisellinė patogiau įsitaisė ir iš po lovytės išsitraukė labai išmanų kompą su atkastu bananu, patenkinta pradėjo tvarkyt visokius dokumentus, skaičiuot nuostolius ir daryt daaaug darbo, kažkaip entuziastinga darbo atžvilgiu buvo.