Seni dulkėti šunkeliai už miesto

***

Pasukęs iš greitkelio, Tayloras keliais, keliukais ir žvyrkeliais važiavo tol, kol baigėsi benzinas. Lėtai sustojęs šalikelėje, atsilošė sėdynėje ir užvertė galvą. Nors sudaužė teliką, staliuką, galybę suvenyrų, vazų, įrėmintų šeimos nuotraukų ir tikriausiai nužudė savo vargšę šeškę, išsiliejęs vistiek nesijautė. Gulėjo akmuo ant širdies, nors tu ką, o iš nervų net drebėjo.
Vos ne vos kišenėj sugraibęs cigarečių pakelį, išsiėmė vieną ir lėtai įtraukė, kita ranka pradarydamas langą. Atsidusęs, padėjo galvą ant vairo ir keletą kartų ją nestipriai patrankė.

Pasibaigus paskutinei cigaretei, Tayloras dar ilgai sėdėjo tarp dūmų, ant viso garso įsijungęs muziką. Mašina net šokinėjo nuo garso, o Tayloro ausų būgneliai, irgi. Po kiek laiko supratęs, kad tuoj baigsis ne tik benzinas, bet ir akumuliatorius nusės, išjungė viską ir išlipęs š mašinos, dingo oru. Nei užrakino, nei ką - vistiek niekas neims, kai Alexėjus ją visą apdaužė.