Kažkokie laukai už miesto

Pliurpdamas kažką su Charlotte, atvažiavo į kažkokius laukus, ganyklas priemiesty. Nelabai suprato jis, ką čia veiks, bet jei jau mergina taip norėjo į laukus, tai ką padarysi.
- Čia tikiuos tinka?-paklausė atidaręs dureles ir įlipo į sniegą. Apsnigę tie keliai čia, nevalyti.

-Nežinauu ,-pasako ir vos atlupa tas dureles, tyliai atsiprašo mašinos, jei skaudėjo, bet reikėjo sniegą kažkaip nustumt, išlipa ir uždarius dureles atsidūsta, apsidairo ir ranką ant mašinos stogo padeda, nužvelgia viską čia, truputį tamsu.
-Kaip manai, kas nors dabar melžia karves ir paklius į mūsų spąstus? -pasižiūri į Alexėjų ir vėl kažkur tolyn į ūkinius pastatus, ar kas ten per velnias stūkso.

Alexas pasižvalgė, nei gyvos dvasios nesimatė, tik kažkokie vilkai, lapės ar kiškiai miške garsus skleidė.
- Jeigu ir melžia...-Alexas pasilenkęs iš po striukės rankovės išsikrapštė laikrodį,-Tai manau tikrai ne šitoj prievoj,-pagūžčiojo pečiais žvalgydamasis.
- Bet mes galim nulipdyt besmegenį,-nusijuokė atsisukęs į merginą.

Nenuliūdo Šarlotė, nes vistiek bus čia ką veikt. Laukai - puiki vieta, tiek žiemą, tiek vasarą.
-Man tinka ,-tvirtai linkteli ir pradeda klampot sniegu, kuris iki kelių, vėsoka su sijonu po tokius sniegus vaikščiot, bet dėl linksmybių reik aukotis. -Bet davai LABAI DIDELĮ? -pasuka galvą atgal į Alexą ir pasakius vėl eina, galvoja, kad bus fun, jei jis čia ją paliks vieną dabar. Šarlotė daug filmų mačius, tai truputį bijo, bet šiaip vaidina, kad nebijo. Sustoja už kokių dvidešimties metrų, nes išsigando.

Alexas per sniegą šiaip ne taip atšliaužė link Charlottės. Apsižvalgęs nustatė, kad čia sniego užteks dideliam.
- Tokį miiiiiiilžinišką,-ištiesė "i" ir ėmė lipdyti mažą rutuliuką, kurį žadėjo į didžiulį rutulį vėliau paverst.

((Atsijungiu dabar, vėliau grįšiu :DD))

Nusiramino iš karto, kai jis priėjo ir nuvijo palikimo aloun mintis šalin.
-Gerai ,-palinksi ir jau norėjo pasiraitot rankoves, bet nusprendė, kad nereik, nes ne maistą gamins, tai pradėjo lipint gniūžtę atsitūpus, o kai jau sulipdė, tai padėjo ant žemės ir ėmėsi vyniot po laukus, kol kas dar tik aplink save ratu ridena ir didina tą kamuolį, kuris truputį trupa, nes minusinė temperatūra, bet kaip nors gal išeis jiems tas senis.

Alexas pasidaręs gniūžtę, kaip ir Charlotte, pradėjo ją ridenti aplink, taip po truputį po truputį didindamas.
- Kadangi aš vyras, darysiu tą didįjį apatinį rutulį,-pareiškė truputį maivydamasis savo stipriąja lytim. Nu ką, smulki liekna mergaitė juk nepastums didžiulio rutulio.

-Nu gerai, bet aš antrą pagal didumą, nes aš žiauriai stipri ,-pasigiria, nors nyfygą nestipri ta Šarlotė, bet reik neatsilikt ir nebūt skystai, tai vis bando susukt tą rutulį, kuris trupa, bet kažkaip tuo pačiu ir lipinas.

- Gerai gerai. Kadangi mūsų besmegenis bus žiauriai didelis ir fainas, tai aš padarysiu trečią pagal didumą, o tu galvą,-pasakė taip gražiai, nekomanduodamas. Vis didino ir didino tą riedulį.

-Ir pilvą aš ,-palinksi, gobša yra, ką padarysi. Vos nenusijobina tam sniege, bet primeta, kad puikiai sekasi, pažiūri, kad jis jau didesnį sulipinęs tai nusiima pirštines, nes tik trukdo jos. Bent jau Lottei taip atrodo, susideda į kišenes ir pirštais nuglosto sniegą, kad ledu po truputį virstų. Vynioja jau tą rutulį, neblogai sektis pradeda, tai išsišiepia plačiai Lotka ir lipdo laiminga.

- Nu tai taip, o aš krūtinę ir kojas,-palinksėjo visokiais zigzagais vaikštinėdamas. Taip taupiai lipdė, kad rutulio vėžėse net sušalusi žolė pasimatydavo.
- O tas besmegenis vyras ar moteris bus?-taip sumąstė nei iš šio, nei iš to.

Kadangi Šarlotė labai pošla, tai jai iškarto įvairūs dalykai lipdomi pasivaideno, net užsikosėjo.
-Gal belytis tegu būna? Apvalainas ir tiek.... -numykia ir lipa ten, kur žolės matos, slaptai viską daro, nes nenori skysta pasirodyt, bet šiaip tai peršlapusios jos kojos jau. -Greičiau tu ten ridenk ,-paragina, nes jai baiginėjas takelis ir tuoj atsitrenks į Alexo nugarą.

- O tai koks vardas bus tada?-paklausė ir atsisuko į Charlottę. Nežadėjo jokių įmantrybių lipdyt, tik savo sniegagalviui kūdikiui vardą duot norėjo.
- Ė motera, eik ten kur sniego yra!-pasiūlė pamatęs, kad toji jo vėžėm varo.

-Čia ir yra pilna sniego ,-apsigina iškart ir vos neatsitrenkia į jį, bet greit sustoja, -Vardas bus.... -galvot pradeda. -HORACIJUS RAZINAK ROUZAS ELENA SPAGETPLAUK WILD MORKANOS(is).. -tą "is" taip prideda jau tyliau, nes šiaip garsiai sakė tokį garbingą vardą. Čia kaip sakant ne šuns papas TOKS besmegenis. Linkteli tvirtai, nes laaaabai gerą vardą sugalvojo. Pasuka šonan vėl vos pusnin neįsiversdama, užsideda pirštines, nes jau kaip Antarktidoj su bikiniu jaučias.

- O gal Charlex geriau?-pasiūlė sugalvojęs tokį kaip tik unsex vardą abiem lytim tinkantį. Ir dar, nė velnio Lottės pasakyto neimo neprisiminė. Patraukė į kitą pusę rident, nes kažkokį krantą priėjo, nebuvo kur į priekį savo rutulio gabent.

-Skamba kaip Cleenex, o Cleenex... -nutyla, nes čia merginų žodyno terminas apie berniukus, tai Alexui nebūtina žinot, nes paskui galės pletkų klausyt ir viską supras. -Nu ne, tu nemoki vardų galvot.. -pasako ridendama, pati ne ką geresnius varo, bet vistiek. -Tegu būna šitas daiktas pavadinimu MAKARONApliusES, nes nei Makarona, nei Makaronas.. tiks abiem lytim ,-čiauška kaip reikiant Lottė, bet tikrai atsirišo liežuvis mergelkai, nors jau ir blaiva. Kita vertus, tai seniai su kuo bendravo, reik išsipliurpt.

- Man tai skamba labiau kaip... Nu žodžiu, galūnė "rlex" skamba kaip "rex", o kokia dar prekė be miltelių, baigiasi rex, gali pati sugalvot,-pasakė pagalvojęs, kad snieginiam vaikui tas vardas netinka, mat ta prekė, tai didžiausias vaikų priešas. Tuo užsimąstes, sutiko su Lottės makaroniniu vardu.

Net neabejoja, kad pagalvojo apie tą patį -rex galūnės savininką, o tada iškarto ir apie -ex galūnės veiksmą ir visai susipainiojo, bando išsilaikyt nesusižvengus ir nepradėjus pasakot kokių pošlų nesąmonių.
-Puiku, bus.. kaip aš ten sakiau? -sustojus atsitiesia palikdama rutulį ant žemės ir pasikaso pakaušį, papučia lūpas ir užsižiūri į kažkokį pastatą begalvodama.

- Aaaa... Makaroneleus?-irgi sustojęs pasikasė galvą ir ištarė kažkokią nesąmonę laužydamas liežuvį.

-Gali būt ,-linkteli ir pasižiūri į Alexą. -Bet baigias kaip ALUS... Ai nu nieko, tiks ,-linkteli ir vėl pradeda rident tą rutulį, jau užduso net. -Whew, pavargau, visai didelis gavosi... -sustoja ir atsisėda ant to rutulio, nes daug jėgų išnaudojo.

- Makaroneleus... Kai rimtai tėvas būsiu, taip ir pavadinsiu vaiką,-nusijuokė ir dirbo toliau, mat jo rutulys didesnis turėjo būt.
- Atsargiai, nesulaužyk besėdėdama,-nusijuokė pažiūrėjęs į merginą.

-Aš irgi taip pavadinsiu kaip nors kietai, jei kada turėsiu vaikų ,-linkteli, aišku, kad taip durnai nepavadins, bet nieko, apsižvalgo sėdėdama. -Nesulaužysiu, aš ne kokia sumo ,-palinksi ir vėl apsižvalgo, bet šikniuks pašala, tai atsistoja Lottė ir vaikšto ratais, primesdama, kad dirba.

- Bet velnias, jei taip pavadinsiu, vaikas manęs amžiais nekęs,-papūtė lūpas ir apsižvalgė.
- Manau, šitie jau geri,-pasakė pasvarstęs.

-Ką tu žinai, gal patiks.. -numykia pati nepatikėdama tuo, ką pasakė. -Aha, užkelk ant to tą ,-sudiktuoja kažką, nes pati tai tikrai nepakeltų nei vieno rutulio.