Stadionas

Apsivertė ore ir vaikės kamuolį.

Prakeikti savanaudžiai puolėjai niekada neužjaus ir nesupras, kaip sunku vargšams gynėjams - visi atakuoja iš visų pusių. Gerai, kad atsėjęs Danieliaus paleisto kamuolio trajektoriją, sugebėjo numušti ir šitą.

- Nu va, Mattai, jau geriau, geriau...-patenkintas baigė laidyt vaikiną kamuoliais ir užsiveržė kapitono raištį ant vienos rankos, o ant kitos savo laikinosios komandos treniruojantis, geltoną raištį. Pačiupęs kamuolį, praskrido pro kvailyčius atsarginius suoliuko šildytojus, keletą kartą papasavo Čarliui su Danielium, o galiausiai dailiai užbaigė savo ataką įmesdamas pro kvailytį atsarginį gynėją.

Nu ką, Danielius greitai atkovojęs kamuolįiš kvailyčių atsarginių, nors ir labiau laisvesnis buvo Čarlis, vistiek pasiuntė Alexui. Bet tai kai viską reikia šiam gyvenime pradėt pirmam, ajajaj...

Burbėdamas pralėkė su šluota propat Danieli vos jo nenuversdamas nuo šluotos.

Danielius jau ant šono pasviręs vos vos suspėjo įsikibt. Nusiėmęs nuo savo rankos raištį, kuris buvo tokios pačios spalvos kaip ir Ęarlio ir rodė, kad jiedu yra vienoj komandoj, pamojavo iškėlęs.
- Einant medicininę daltonizmo netikrina, ar tiesiog seniai buvai ten?!

((taimmes tipo su tais atsarginiais? Ar viens prieš vieną?))
Pagavo kamuolį.
-Atsiprašau,neapskaičiavau greičio ir atstumo. Nauja šluota...,-paleido kritlį į vidurinį lanką.

((nu su visais, tu kada matei kokią pavyzdžiui, krepšinio treniruotę? komanda pasidalina į dvi dalis ir lošia :DD))

Danielius užsirišo savo raištį ir nusisuko, nu neapskaičiavo tai neapskaičiavo, ką dabar.

((ta prasme susikalsim :DDDD))

((nu tai aišku kad ne su jais :DDD bet žinok pradėsi tai tu, nes tu norėjai :DDD))

((bet tai tu kažką padryk :DDDD kad galėčiau pradėt))

((tai ką man daryt, kai atsiprašei? aš geras žmogus, atsiprašė ir viskas :DD))

((bliot :DDD))

((nu va viskas :DDD))

Visi vyresnieji puikiai juk žino, kad Alexėjus pirmoj savo mokykloj buvo blogiukų koledže, o ir šiaip jis gi Skorpionas, todėl pamatęs tuos du kaip kvailius "- Atsiprašau. - Gerai, atleidžiu biče." aiškinančius reikalus, liko labai nepatenkintas. Paskui kamuolį lėkdamas, čiupo jį netolį Danieliaus, oro gūsiu jo šluotą netyčia supurtydamas.
- Tu rimtai manai, kad jis netyčia? Va kur būna netyčia, ten aiškiai debiliškos jo neapykantos buvo,-pasakė ir atsiprašydamas už savąjį gūsį, paplekšnojo Danieliui per petį. Tuomet papasavo kamuolį Čarliui ir nuskridęs ne per toliausiai, laisvas laukė perdavimo atgal.
- Blet, atsiprašei, o žiūri į tave lyg ne jis, o tu būtum jo durną mergą atėmęs... Taigi čia sportas, visko pasitaiko,-pasakė Čarliui rodydamas į Danielių žvilgsniu taip, kad pastarasis nematytų.

-Durnas gal? Viską senei išsiaiškinom,-pyktelėjo ir stiprei paleido kamuoli Alexui į krūtine.

- O, koks piktutis,-nusijuokė ir tada reikšmingai pažiūrėjo į Danielių, maždaug "matai, sakiau!", ir pagavęs kamuolį ramiai sau numetė į lankus.

Danielius rimtai nepatenkintas žiūrėjo į Čarlį, nes tas grynai nervuotas buvo, o kaip vienoj komandoj įmanoma su tokiais žmonėm būt?

-Blet, atmušėju reikėjo but,-pasvarstė įsilėkęs pačiupo kamuolį stengdamasis surast kuris laisvas.

Danielius pakraipė galvą , nes nu ką, teks taikytis, kad komandoj yra nervininkų.

čia truputį labai jau nenormaliai vairuojamas, atvažiavo kažkoks juodas bmw'as kurį Giselina pasiskolino iš ministerijos. Važiavo jis ne savo juosta, bet ačiū Dievui, kad mašinų nebuvo ir merga galėjo skalaidytis kiek tik norėjo, o kur jau nenorėsi po pusiau nugertos vodkos bonkos iš po sėdynes.
-Moncee o kur čia reik įvažiuot??

- nežinau, gal čia suk... va ten matau alexo mašiną,-pasakė rodydama į taškelį už kokių 3 kilometrų,- vadinasi ten suk!-nusijuokė mojuodama ranka į tą pusę.

Giselė paspaudė netyčia stabdį, tai varkšė papais, gana skaudžiai į vairą trenkės.
-fuck this shit!
Nepatenkinta visa persikreipus nuvažiavo į parkavimosi aikštelę ir vienintelė laisva vieta buvo, tarp alexo ir kažkokio žalio vabalo.. nu ką.. Čia tau Alexėjau už Moncės skausmus.. Gis tiesiog staigiai įsuko į tą tarpą, skaudžiai brūkšteldama per Alexo mašinos kraštą

- vargšė mašinytė... vargšas alexas dabar skaudžioj, siaubingoj agonijoj kai tai pamatys...-nusijuokė ir lėtai išlipo iš giselės mašinos, taip neva lėtai iš elegancijos, o ne dėl kojų nevaldymo dėl savo poavarinio invalidumo.

Gis irgi norėjo išlipt, bet kažko negalėjo..
-Moni mano durys, blogo..
laukdama išgelbėjimo, patii pasiemė delninę ir bonką degtinės.