Stadionas

Karla paėmė vatą ir išėmus ledus padavė juos Tyleriui.
- gerai einam pas tėtę, - nusijuokė ir paėmus Tyleriui už rankos, nes bijojo kad nepasiklystų nuėjo pas Taylorą, - nori kebabo? - paklausė Taylo priėjus ir nusijuokė.

- O kada aš nenoriu?-nusijuokė ištiesęs ranką.

Tyleris laižė ledus atsipūtęs.
- Siandien buvo šmagu,-pareiškė.

Karla padavė Taylorui kebabą.

- Ačiū,-padėkojęs pasiėmė ir pažiūrėjo į abu.
- Važiuojat su manim namo, ar dar liekat?-paklausė.

- aš tai važiuoju, - apsidžiaugė pasiūlymu.

- Tai gerai, mašinoj sukirsiu, arba namie,-nusišypsojo ir nuvarė link stovėjimo aikštelės.

Karla su Tyleriu nuėjo link mašinos.

Prasibrovęs link mašinos, įsėdo į ją. Palaukęs kol Karla su Tyleriu susės, užkūrė mašiną ir išvažiavo.

Po visko, Alexas su kitais šventės švęst nežadėjo. Žinot, vėl prisigers, po to kokius du mėnesius neis sustabdyt, koduot reiks dar. Atsiprašęs visų komandos draugų ir atsisveikinęs, susipakavo Jess su Gabriela, ir iškeliavo namo.

kaip visad pradaydreaminus ir per tą storą senį beveik nieko nemačius suvokia, kad baigėsi varžybos, tai pacypauja taip iš širdies už slibinus ir nuėjus už kampo pranyksta neaiškiai.

C. atsisėdo tribūnose.Kažkap pasėdėt ir pažiūrėt į tuščia aikštę norėjo.

Alexėjus jau pasirengęs treniruotei, sėdėjo ant suoliuko ir pasirėmęs smakrą žiūrėjo kažkur į tolį. Labai įnirtingai apie kažką mąstė.
Staiga atsistojo ir pradėjo vaikščiot po aikštelę, tyrinėdamas, kur nėra kokių akmenukų, nelygumų ar kitų pražudyt galinčių vietų. Tada užvertęs galvą kažką skaičiavo ir mintinai, ir ant pirštų. O mąstė tai jis, kaip reikia padaryt, kad jam nereiktų dienų dienas čia beprasmiškai skraidyt, kol jo vargšė dukrytė turi sėdėt daržely! Bet aišku, nors Gabriela palikimą gerą paliko, pinigų vistiek reikia. Tai kaip sėdėt namuose su dukra ir dar už tai gaut pinigų? Žinoma, trauma ir draudimas!
"- Aš toks protingas',-pagalvojo užvertęs galvą ir net pasigėrėjimo savimi ašarą nubraukęs. Tada palaukė pradžios, truputį paskraidė, labai, labai, tiesiog labai labai stengdamasis žaist, neva nelaimė bus iš didelio užsidegimo. Po kiek laiko nutaikė momentą, atsidangino į savo išsirinktą vietą, ir taip kažkaip netyčiom kaip dribo žemėn, kaip rąstas koks!
"- Damn, ale skauda...".-pasiskundė pats sau raitydamasis ant žemės, kažkur ten už peties susiėmęs.
- Mano raktikaulis, mano vargšas raktikaulis!-sudejavo savo durnų patiklių komandos draugų į ligoninę jau velkamas, ir šluostydamasis pasididžiavimo savo aktoriniais sugebėjimais ašarą.

Susigydęs viską ir įkalinęs nedorėlę Jessicą daržely (taip ir reik tai velnio mergai!), Alexas vėl šlovingai įžengė į stadioną. Apsidairęs palaimingai nušokavo į centrą, kuriam susitelkę buvo jo komandos draugai.
- Gerą dieną, meilužiai!-sušuko mojuodamas kapitono raiščiu ir nuvaręs tvirtai meškiniškai apkabino komandą. Namai buvo taaaaaaip įgrisę, tad sugrįžęs į aikštę, kad ir į paprastą treniruotę, jautėsi laimingas kaip įžengęs čia patį pirmą kartą. Per neilgas keletą minučių, atsikalbėjęs ir atsilabinęs su visais, užsirišo raištį ant rankos, ruošdamasis veiksmui. Kai pagaliau treneris skelbdamas pradžią sušvilpė švilpuku, o Alexas pakilęs ir profesionalia akim įvertinęs padėtį aikštėj sušuko "Kebabo derinys!", pasijuto esąs pats laimingiausias našlys pasauly.

Pagaliau ištrūkęs iš mokyklos, nes per paskutiniąją pamoką, herbalogiją, buvo taip baisiai apčiupinėtas velnio raizgų, kad turėjo išsiskalbt uniformą, dabar šiek tiek vėluodamas atskubėjo į treniruotę. Su šluota vienoj rankoj ir apranga kitoj, skubiai nusibeldė į persirengimo kambarius kur apsirėdęs, greitai išbėgo į stadioną. Treniruotė, ačiū Dievui prasidėjusi nebuvo, tik treneris kažką aiškino, ir Matthew nepastebėtas prisitrynė prie minios.
- Gerai, kylam!-sušuko treneris ir visa komanda pakilo į orą. Matt'as nuskrido prie prie lankų ir ėmė atmušinėt, praleisdamas kažkaip apie 4 iš 10, bet ko norėt, kai šitoj komandoj geriausi Europos puolėjai.

Alexėjus pabaisa blogietis, sugalvojo paerzint Matt'ą ir palikęs Čarlį ir Danielių, bet atsarginius puolėjus būt atsakingais vienus, pradėjo gaudyt kiekvieną kamuolį ir mėtyt į Matthew, reikia rimtai pasipraktikuot į sezono pabaigą, ką či taip sau.

Nu ir bjaurybė tas Alexėjus, Matthew vos spėjo suktis, vienu metu vieną kamuolį atmušdamas šluotą, kitą ranka, trečią koją, o tuo metu dar du pro lankus praskrisdavo.

- Ajaja, kaip silpnai... Pasistenk labiau, broliuk,-nusijuokęs toliau laidė kamuolius kaip reikiant, kartais padarydamas Matthew miniatiūrinę pertrauką, kai pats turėdavo išsilenkt muštuko.

Danielius kiek nepatenkintas liko, kad per Alexo blūdijimus liko vienas su Čarliu toj komandoj, vis dėlto nebuvo jie tokie geri draugai. Gavęs kamuolį, papasuodavo jį tik pačiais svarbiausiais ir neišvengiamiausiais atvejais, o šiaip gerau jau realizuodavo gautą progą pats.

- Alexai, aš tavęs nuoširdžiai nekenčiu!-sušuko vos spėdamas atmušinėt jo kamuolius ir dar komandos, kuri treniravosi normaliai.

Pakilęs apsuko porą ratų ir pačiupęs kamuoli paleido jį į dešini lanką.

Pakilęs apsuko porą ratų ir pačiupęs kamuoli paleido jį į dešini lanką.

Kai Alexas šiek tiek aprimo, matyt, senolis pavaro, Matt'asturėjo laiko pažvelgt į Charlt ir pripuolęs vos vos suspėjo šluotos galu numušt kritlį.

Atšokęs kamuolys nuskrido tiesiai į Danieliaus glėbį ir jisai paleido kamuolį į tolimesnį lanką pro Matthew galvą.

Apsivertė ore ir vaikės kamuolį.