Stadionas

-Nekreipk dėmesio...tai Gisele gal norėtai su manim kur nueit?-šypsojos savo meile šypsenėle.

-žinoma.
Nusišypsojo, o tada prisiminė, kad atrodo tai nekažin kaip.. Džinsai, paltukas ir plaukai tiesiog paprastai krito ant pečių..

-As neblogai gaminu...galėtum pas mane,aišku jai tu nieko prieš.

-žinai gal Pirma norėtum į ligoninę nueit?
Nusišypsojo

-Aš? Man tai nereik...bet jai tau reik...

Nusijuokė ir susirinko išmėtytas knygas.
-Gerai ligoninę praleisim..

Charlis nusijuokė ir parodė jau sugijuse dovana.

Nusišypsojo ir susikišo rankas į kišenes.
-kaip džiaugiuosi, kad visi mano sutikti vyrai - kulinarai.. Mirčiau iš bado turbūt..

((Ne visi. Danielis nebuvo kulinaras. Oi, nebuvo... :DDDDDDDDDDDDDDDDDD))

-Tai varom ,- parodė Bmw ahkštelėj.

((Tai buvo neatrastas jo talentas :DDDDDD))

Nusišypsojo ir pasodino savo dailų užpakaliuką į dailų mašiniuką.

Niūniuodamas siaubingai siaubingai siaubingai liūdną rusišką dainą apie pilis statomas iš lietaus, Alexėjus atvažiavo prie stadiono. Kadangi laiko iki įprasto pavėlavimo buvo, tai išsitraukęs servetėlę, viena ranka blizgino šiek tiek pasitepusį r8 audinės ratlankį, o kita gėrė kavą. Baigęs, išsitraukė krepšį ir nušokavo persirengimo kambarius. Apsivilko savo raudoną ne kvidičininko aprangą ir vėluodamas, prisijungė prie lauke ratus bėgančių kitų komandos narių.

So,atvarė ir tas į treniruotę.Kadangi joje buvo pirmą kartą,tai nenutuokė,kur kas.Akimis ėmė ieškoti Alexo,mat manė,kad tas čia bus.

Išbėgo Alexas visus ratus ir susiėmė už šono. Visai nebepabėga, o lyg ir nerūkė. Pamatęs, kad visi jau gavo po 50 atsispaudimų, užsitycharino už kėdžių.

Užmatęs Alexiuką,priėjo prie jo.
-Hi,sumaniau pasirodyt trenkėj,-perbraukė ranka per plaukus.-Nuo ko pradėt?-paklausė.

- Labai laiku pasirodei, kai sezonas baigės. Nu ką, tavo bėdos, aš į kolekciją turiu dar plius po aukso ir sidabro medalį, o tu ne,-atsakė sėdėdamas už kėdžių.
- Ir aš nesuprantu, kodėl manęs visi klausinėja, ar aš į trenerį panašus?-atsiduso. Tada pridėjo:
- Nueik pas raktininką, prisistatyk, pasirašyk, tada gausi raktą nuo spintelės. Nueik į persirengimo kambarį, apsivilk paprastą sportinę aprangą, ne kvidičininko. Tada ateik į stadioną, prisistatyk treneriui, jis lieps prisijungt prie apšilimo, ar dar ką,-išaiškino smulkiai. Bet aišku, Jason bekalbėdamas su kėdėm sukėlė įtarimą, tad žvitri trenerio akis pamatė betycharinantį Alexą ir užrėkė Wilsoniauskui eit apšilt. Supykęs jis ir nuėjo kur buvo liepta, bet viską darė baisiai baisiai nenoriai.
- Aš nelipsiu aš šluotos.
- Lipsi.
- Nelipsiu.
- Lipsi!!!
- Aš bijau, man nuojauta negera.
- Tuoj pat kad man būtum ant šluotos!
Labai nenoriai, bet užlipo Alexas ant šluotos ir tingiai ėmė skraidyt aplink. Jau gailėjosi, kad čia ėjo, juk čia vakarinė treniruotė atsarginių suoleliui, nu bet ką darysi, ką veikt juk nebuvo namie.
Jau po 15 minučių, Alexėjus visai įsijautė ir pasidarė gana smagu. Skraidė pažemui ir maivėsi, kai šluota nebeveikt pradėjo ir bičius tekšt ant kojų iš 5 metrų aukščio. Tik trekšt kažkas.
- Auč... Nupirkit normalias priemones!-užriaumojo supykęs, nes vis labiau pradėjo skaudėt koją. Kaip tik, kaip tyčia kaip tik prieš rinkimus į rinktinę. Nieko nelaukęs nutempė koją į ligoninę, prastumdęs visus atsiradusius pagalbininkus sau iš kelio.
- Arogantiškas kiaulė...-sumurmėjo gėjus Herkulis.
- Aš viską girdėjau, ir aš visai ne arogantiškas!
Atsakė liūdnai ir iššokavo ant vienos kojos iš stadiono.

-Jei ką,tai aš pradedu sportuot nuo naujo sezono,durni,-nusijuokė.O kadangi visiškai nežinojo,kaip tas treneris atrodo,tai iškart į tą atsisuko,kai šis ėmė ant jo draugo šaukti.Nuėjo ten,kur nurodė Alexėjus.

Po kelių mėnesių, tačiau vis dar su įtvaru ant kairės kojos, Alexas atvažiavo pasižmonėt, kas gero kvidičo fronte. Buvo apsivilkęs geriausius marškinius, brangiausius džinsus, užsimetęs gražiausią šviesiai rudą, vos ne oranžinę odinę striukę. Plaukus prie veidrodžio tvarkėsi pusantros valandos, o dar tiek pat blizgino sidabrinę audinę. O pustėsi bijodamas, kad kol Alexėjus traumuotas, treneris įžvelgs ką nors gero kokiam nors Alexui neprilygstančiam žaidėjukui, kaip Jasonas, ir nukris Wilsono erelio kapitono karūnėlė nuo galvos.Apsisaugoti nuo to Alexas tikėjosi pakerėdamas visus savo neišblėstančiu grožiu.
- Gerą dieną visiem!-sušuko mosuodamas ramentu ant žemės į viršų, mat treniruotė jau prasidėjus. Visi pradėjo kažką šūkaut ir nusileido sveikindamasi su Alexėjum. Prikolindamas su visais, kiekvienam ranką paspaudė, per pečius pasiplekšnojo, išskyrus gėjų, Heruklį. Jau prie jo Alexas stengės net nesiliest.
Trumpai papliurpęs, Alexas atsisėdo į tribūną ir ėmė stebėt žaidimą. Net pats anksčiau nesuvokė, kad visai jam patinka toks darbas - dabar, kai negalėjo žaist, jau būtų mielai užšokęs ant šluotos.
Po kiek laiko iš kažkur išniro dar vienas traumuotas, keliais metais už Alexą vyresnis gynėjas, vardu Aleksėjus. Bet ten jau tikras rusas Aleksėjus, o ne mūsų Wilsoniauskas. Pradėjo abu bazarint apie vaikus.
- ...o mano Dimtrijelėliukas jau su dviračiu šią vasarą išmoko važiuot, pats išmokiau..- kažką ten pasakojo Alexėjui, tai tas po to tokių žodžių, dar labiau sūnaus užsimanė. Sėdėjo Alioša ir neva stebėdamas žaidimą, svajojo apie antrą vaiką - berniuką, kurį pavadintų Gabrielium, turbūt.

Pagaliau su pagijusia koja, bet praleidęs Europos čempionatą, Alexas piktas atvairavo į stadioną. Iškart vos įžengęs į rūbinę, vietoj pasisveikinimo, vožtelėjo į nosį kiekvienam, turinčiam sūnų, o tada nuėjo persirengt. Viską padaręs, ėmė rėkt ant trenerio, kad jis ne taip aiškina naujokams garsųjį 5-ą derinį, o galiausiai susimušęs su tuo treneriu, gavo bėgt 15 ratų aplink stadioną.
Apibėgęs, piktai žaidė kaip velnias, rėkavo ant visų ir stumdė už kiekvieną blogą perdavimą Alexėjui, arba blogą paėmimą iš Alexėjaus. Buvo toks piktas, kad žmona paliko taip ir nepagimdžius sūnaus. Kad paliko, pusė velnio, kad pasiėmė dukrą, pusė velnio, kad nepagimdė sūnaus, pusė velnio - vadinas, Gabriela Alexui per gyvenimą atnešė pusantro velnio. Už tai per daug savo vaikais besididžiuojantį kitą Aleksėjų numetė nuo šluotos, ir dar nuo žemės ją pasiėmęs, apvanojo tą iš visų šonų. Tada prastumdė visus ir piktas išvažiavo namo, net nepersirengęs.

Alexas žinoma vienas, nes galima sakyt, žmonos neturėjo, atvairavo iš tos pačios žmonos nukniauktą Aston Martin, kurio ji šiaip nelabai vairavo. Išlipęs iš jos, nuskubėjo į persirengimo kambarius, ruoštis apšilimui.

Tayloras ramiai sau atvažiavo Rusijon, kaip nuostabus sporto departamento vadovas, niekaip negalėjo praleist tokių svarbių rungtynių kaip Europos kvidičo lygos finalo. Iš mašinos jis ištempė būsimą kvidičininką Tylerį, bei Alexo paliepimu, jo dukrą Jessicą, kad mergaitė pasigrožėtų tėvelio, kuris šiandien nukris iš 385 metrų aukščio, stebint 12 milijonų žiūrovų, žaidimu. Su saldžiąja vaikų porele už rankų, nuėjo į stadioną ir atsisėdo savo rezervuotoj, vip'inėj vietoj.

Atsipūtęs ir beveik neapsipūtęs, Danielius irgi atskubėjo pasižmonėt. Atsisėdo tuoj tribūnoj ir ėmė dairytis.

Atsivilko ir tas su visa savo užkėtėjusių kvidičo gerbėjų šeima. Įsitaisęs 5263 vietoj, ėmė laukt pradžios.

Netgi Danversė su vaikais atskubėjo rungtynių žiūrėt. Nors šiaip, ji buvo nebloga kvidičo fanė, tad negalėjo pralesit Europos vyrų kvidičo lygos finalo, kur žais Ispanija ir Rusija. Žinoma, Nicolė būdama tikra ispanė, būtinai palaikys Rusiją.
Susodinusi visus tris vaikus eilute šalia savęs, ant gretimos kėdės padsidėjo rankinę, užrezervuodama vietą Danversui.

Nepraleisdamas progos pasižmonėt, Stefan'as atkeliavo žiūrėt rungtynių. Nusipirkęs užkandžių, įsitaisė kažkur per tribūnų vidurį.