Stadionas

((išku Alexai šalma parovei?)) C. susinervinęs ir priglaudęs sužeista ranką pažvelgė į apačia treneris norėjo pakeisti C. Bet Charly papurtė galva ir nulėkęs gavo kamuolį ir metė Alexui.

((Nes visi šalmus turi, jeigu nežinojai. Ir šiaip aš dabar su kamuoliu, tai ką tu man metei? :DD))
Alexas kadangi iš komandos vos nebuvo išspirtas už 3 žaidėjų ir trenerio sumušimą, dabar stengės būt kuo geresnis žaidėjas, ir vykdyt kiekvieną trenerio nurodymą. Už tai baisiai į galvą ėmė kiekvieną tiek savo, tiek kitų žaidėjų klaidą. Arti nebuvo jokio komandos draugo, kam būtų galima perduot, o per mažai jai pasitikėjo, kad mestų iš toli. Apsisukęs, metė į lanką, tačiau kamuolį greitai numušė - vėl metė per silpnai. Visgi, greitai suspėjęs, Alexas pasitaisė ir pagaliau pelnė taškus.

Tayloras plojo ir šūkavo palaikydamas komandą ir stengdamasis pamiršt pykčius su savo vištidės gyventojais.

C. Virš savęs pamatė besipešančius gaudytojus.

Alexėjus užvertęs galvą į viršų, net suspaudė kumščius už savo beveik bendravardį Aleksėjų. Staiga prisiminęs, kad čia žaidimas juk nesustojo, pribėgo prie ispanų lankų, ir kaip tik Vasilevskis kamuolį jam permetė. Jau būtų metęs Alexas, bet tooooooookį bloką iš ispanų buvo, kad nuo visos šluotos nusivertė, gerai, kad laiku spėjo įsikibt. Tik kol užsilipo, jau buvo po laiko - ispanai ne tik turėjo kamuolį, bet ir įmetė 10 taškų.

C. Susinervino griebė kamuoli ir taip metė. Kamuolys 230km/h greičiu perskrido per aikštę ir pataikė tiesiai į vidurini lanką.

Alexas jau truputį pasimetė, kiek taškų. Užmetęs akį į švieslentę, pamatė užrašą 140:50. Vos nesusimušęs su vienu ispanų, šiaip ne taip atėmė kamuolį ir perdavė jį Čarliui.

((Jau gal baigiam po biškį? :DD))

Karla su Anna grįžo į stadioną,atsisėdus šalia Tayloro, pažiūrėjo į Tylerį.

Anna atėjusi apsidairė.
- Karla, aš einu iki mamos.- Pasakiusi draugei apsisuko ir nuėjo ieškoti mamos.

Tayloras pamatęs grįžusią Karlą, atsisuko į ją, trypčiodamas vietoj.
- Pažiūrėk Tyleri, ką, susimyžau,-pareiškė šviesiai tiesiai, net prieš vaikus gėdos nejausdamas.

Karla linktelėjo Annai ir ėmė žiūrėt varžybas kurios jau ėjo į pabaigą, atsisukus į Taylorą pažiūrėjo į jį klausiamu žvilgsniu.

Ten, viršuje, gaudytojai jau geras 5 minutes lakstė aplink ir pešėsi, atkreipdami į save visos minios dėmesį.

- Tai pažiūrėsi vaiką ar ne?-paklausė jau vos besilaikydamas.

- pažiūrėsiu, pažiūrėsiu, - pasakė.

- Ačiū, Alache,-nusilenkė Karlai ir nuskuodė per žmones. Prie tūlikų buvo kilometrinės eilės, tai Tayloras pasirinko ąžuoliukus už stadiono.

Karla nulydėjo Taylorą akimis ir toliau žiūrėjo rungtynes, dažnais dirstelėdama į Tylerį.

Tyleris lėėėtai, jau norėdamas taikytis, sliūkino prie mamos. Priartėja per žingsnį, sustoja, pasižvalgo. Pastovėjęs 5 sekundes, vėl per žingsnį pasislenka.

Karla nusišypsojo Tyleriui ir ištiesė rankas kad ataitų pas ją.

Supratęs, kad mama jį demaskavo, dar norėjo pavaidint išdidų, bet persigalvojęs ištiesė rankas ir atbėgo pas mamą.

Karla apkabino Tylerį.
- nepyksti ant mamos? - paklausė ir šyptelėjo.

Anna sustojo ir pasižiūrėjo į Karla, Nusišypsojo ir lėtai nuėjo iki šeimynos.
- Tai jau nebepyksti ant mamytės?- Paklausė mielu balsu Tylerio.

- Ant tavęs ne, o ant tėtės pykštu, nes jis labai piktas, šeniau buvo daug gelesnis,-pasakė užsiropštęs mamai ant kelių.

Nusišypsojo ir kai ką prisiminus prasieiškojo kišenes. Radusi pakankamai didelį saldainį padavė Tyleriui.

Karla nusišypsojo ir priglaudė prie savęs vaiką.

- Ašiū teta,-padėkojo už saldainį ir pradėjo iškart jį luptis.