Gregorovič - lazdelių meistras

Tada jai nuo veido nuriedejo asara ir kukciodama istare -mammamano lazdddele sullluzo ,istare ji.Ir isuznugaros istrauke perpus luzuse lazdele..

-Nesinervuok,svelniu balsu istare ji-Ja galima pataisyti arba tiesiog gali nusipirkti nauja syptelejo ji ir pagloste mergaites galva.

-Na nezinau ar noreciau kitos ,nes si man labai patiko ,jau ramesniu balsu ismykciojo..

-Na duok man ta lazdele as ja pameginsiu sutvarkyti ateik po valandeles ir galesi atsiimti savo lazdele .istare Dzo ir nusisypsojo

Go padave Georgiai lazdele ir sukryzevusi rankas ant krutines isejo is krautuveles..

Georgia paemusi lazdele nuejo i sandeliuka taisyti lazdeles ,o po gero pusvalandzio ji jau buvo sutvarkyta tik liko perdasyti .Nudaziusi ir supakavusi i dezute ji padejo po prekystaliu atsisedo i kresla nusibrauke prakaita nuo kaktos ir atsipute..

I krautuvele vel uzsuko Go. -na jau pataisete .istare nesina sokolado deze ..

-Taip,is po prekystalio istrauke dezute uzrista raudonu kaspinu ir padejo prie jos.

Go ciupo dezute ir prispaude prie sirdies .-Tai kiek kainuos .teistare..

-NIEKO .Garsiai pasake Dzo

-Ooo labai aciu .Nusistebejusi istare..-Be to as jums sokoladiniu saldainiu deze atnesiau.-Tikiuosi megstat?

-Taip megstu gal suvalgysim kartu ,syptelejo ji..

-Galim,nusisypsojo ir padave deze saldainiu DZo.

Dzo paime saldainius ir padejo ant prekystalio ,-Palauk cia teistare ir nuejo i sandeliuka ir is jo grizo su silta garuojancia kava ,padave ja Go -Na skanaukime ir valge saldainius viena po kito ..

Suslamstusi kelis saldainius ir isgerus kava mestelejo.-Tai as jau eisiu manes laukia daug darbu ..

-Tai gerai nestabdysiu taves ,-Iki pasimatymo .

-iki ir issliukino pro duris..

Ema įėjo į parduotuvę ir pasakė:
-Man reiktų rožės krūmo lazdelės su fenikso plunksna 10 colių.
Kai pardavėja padavė lazdelę Ema padėjo ant stalo pinigus ir išlėkė iš parduotuvės

Laina atidarė duris ir įžingsniavo į parduotuvę.
-Laba diena, man re...- pradėjo sakyti.
-Žinau ko tau reikia,- nutraukė ją pardavėjas. Jis kelioms sekundėms dingo tarp lentynų ir grįžo su keliomis dėžutėmis. Ištraukęs iš vienos lazdelę, padavė merginai.- Penkiolikos colių, su fenikso plu...
Nesiklausydama jo, Laina paėmė lazdelę ir mostelėjo. Prekystalis išsitaškė į medienos gabalus.
-Amm... turbūt netiks...- sumurmėjo įgrūsdama lazdelę pardavėjui į ranką.
-O neee... ir vėl,- atsiduso šis. Kokią minutę atidarinėjo dėžutes vis dirsčiodamas į klientę. Aiškiai nebenorėjo daugiau žalos savo parduotuvei, taigi rinko lazdelę atsargiau.- Išvbandyk šią - iš rožės medžio, penkiolikos su puse colio, su Testralio uodegos plauku.
Paėmusi lazdelę Laina stipriai užsimerkė ir pasuko galvą į šalį. Ką gali žinoti, gal šį kartą ant jos kokia siena užgrius...
Mergina mostelėjo lazdele. Nieko baisaus neįvyko, tik rankoje pajuto šilumą, iš lazdelės pasipylė įvairių spalvų kibirkštys.
-Ši lazdelė tinka,- kiek nustebęs pareiškė pardavėjas.- Labai pravarti prakeikimams. Bet kaip naujokui... gal kiek per stipri.
-Aš jos noriu,- tvirtai pasakė Laina.- Kiek kainuoja?
-Keturiasdešimt aštuonis Galeonus.
Išsitraukusi kapšelį su pinigais, Laina sumokėjo jam ir psiėmusi lazdelę išėjo iš parduotuvės.

Alex švilpaudamas įėjo įparduotuvę. Nužvelgęs patalpą kilstelėjo antakį ir pasisveikino.
-Laba diena. Pirksi lazdelę, ar atnešei pataisyti?-atsakė pardavėjas.
-Pirksiu. Norėčiau lanksčios ir neperilgos.
-Gerai, tuoj paieškosim.Gal išbandyk šitą?-pasiūlė.
-Gražesnės nėra?-pasakė pavartęs ladelę rankoje.
-O tu imk ir pabandyk-tarė kiek įsižeidęs meistras. Alex užsimojo lazdele ir langas sudužo į daugybę gabalėlių.
-Aš sakiau, kad šita netiks.-ironiškai atsakė vaikinas.
-Gerai, tuomet pabandyk šitą...neilga,9 colių, gana lanksti.Tikiuosi nebus bjauri?
-Aš nesakiau, kad ana buvo bjauri! Na, šita pusė velnio,-atsakė Alex, nors iš ikrųjų lazdelė patiko.Pamosavus lazdele iš jos sužibo daugybė spalvotų kibirkštėlių.-O, tikrai pusė velnio! Imu. Kiek?-paklausė.
-25 galeonai.
-Tuoj tuoj...Štai. 25. Ačiū.-padėkojo, ir paėmęs lazdelę išslinko iš parduotuvės.

Chris ramiai ėjo link parduotuvės. Atidaręs duris per mažai pasilenkė ir trinktelėjo į staktą.
-Kad ją kur velniai!-burbtelėjo trindamas galvą.
-Laba diena.,-tarė pardavėjas.-Man irgi malonu jus matyti,-pridūrė.
-Čia ne jums,atleiskit...Galvą į duris trenkiau,-tarė Chris.
-Mačiau,-sukikeno pardavėjas.-Oi, atsiprašau. Ko pageidausite?-paklausė.
-Lazdelės, žinoma. Norėčiau galingos ir, kad tiktų kuo nors verčiantis.-atsakė Chris žvalgydamasis.
-Tuoj pažiūrėsiu, kuo galiu padėti,-pardavėjas nubėgo į sandėlį.-Dėja, pagal jūsų norą yra tik 3 lazdelės. Štai, išsirinkite, o tada išbandykit.-pasakė, o Chris jau apžiūrinėjo lazdeles.
-Šita visai nieko,-tarė vartdamas vieną.-Daili, lengva, lanksti. Belieka išbandyti,-šyptelėjo. Tada užsimojo lazdele. Apsižvalgęs vaikinas pamatė, kad nieko nesugadino, o rankoje pajuto šilumą.-Puiku, iš pirmo karto! Iš ko ji?-paklausė apsidžiaugęs.
-Iš kukmedžio, su fenikso uodegos plunksna,-atsakė pardavėjas.-Imsite?
-Žinoma. Kiek?
-40 galeonų.-atsakė.
-Tai apiplėšimas,-nusijuokė Chris ir susiradęs juodą piniginę, sukrapštė pinigus.-Viso gero,-tarė pasukęs link durų.
-Geros dienos. Ir šįkart palenkite...galvą...rodos, per vėlai pasakiau,-tarė pardavėjęs, vėl išgirdęs bumtelėjimą ir Chris keiksnojimus.