Restoranas "Vesna"

Atsiduso.
- O tu pati pyktum jeigu iš tavęs būtų vaiką atėmę?- Paklausė nusukdama akis pro langą.

- aišku ir tai neatleistina, - pasakė.

Atsiduso Anna ir guršktelėjo savo šokolado.
- Tai va..

Karla šyptelėjo ir gurkštelėjo sulčių.

- Turbūt žinai, kad Hera nemirtinga?- paklausė jos vėl nusukdama akis į langą.

- aha, o ką? - pažiūrėjo į Anna keistai.

- Nieko, tik taip klausiu..- Pasakė nusišypsodama. Žiedo brangakmenis ant jos piršto nusidažė rūžavai.

Karla pažiūrėjo į žiedą.
- gražus, - pasakė ir šyptelėjo.

Nusišypsojo taip pat pasižiūrėdama į žiedą.
- Ir galingas.- Linktelėjo.
- Nori aukso?- Paklausė nusišypsodama.

- paklausk kas nenorėtų, - nusijuokė.

Anna nusišypsojo ir išsitraukusi centą pasiėm į ranką su žiedu. Užsimerkė. Aplink ją sužybėjo kažkas auksnio. Žiedo brangakmenis taip pat auksu sužibėjo. Visame restorane kaip per kokias kalėdas pakvipo mandarinais. Annos delnuose kažkas pradėjo švytėti ir ji po kiek laiko nusišypsojo. Padėjo monetą ant stalo kuri dabar blizgėjo auksu.
- Mažiausiai penki tūkstančiai.. grynas auksas.- Nusišypsojo, o žiedas vėl tapo smaragdo spalvos.

- ėėė Annute, - pakilnojo antakius rodydama į žiedą,- nenori tu man jo paskolint? - nusijuokė.

- Ne.- papurtė galvą ir nusijuokė.
- Čia labai retas daiktas.- Šypt.

- Aš atsiminsiu dabar, viskas,- nusijuokė.

Nusijuokė.
- Matai.- Nužvelgė Karla.
- Tiki Alchemija? Ar bent žinai kas tai yra?

- paaiškink, paskui galėsiu pasakyt ar tikiu ar ne, - nusijuokė.

- Tai ką padariau su ta moneta, vadinama alchemija.- Nusišypsojo.
- Tik kai kurie alchemikai galai keisti metalus, dar mažiau gali padaryti filosofo akmeny ir tik vienetai kurie gali padaryti nemirtingumo eleksyrą.

- na va, - nusijuokė ir pabaigė sultis.

- Tai dabar spėju tiki.- Nusijuokė.
- Aš priklausau tiems vienetams, kurie gali pagaminti nemirtingumo eleksyrą.- Prisipažino.

- tai džiaukis, - nusijuokė ir iš piniginės išėmus 5G. padėjo juos ant stalo,

Nusijuokė.
- Nors vis tiek tapčiau nemirtinga..- Pasakė biški ne į temą. išsitraukusi piniginę susimokėjo.

- tai tu ar taip ar taip nemirtinga, - nusijuokė ir atsistojo, - einam jau gal, pabaigsim tas varžybas žiūrėt, - nusijuokė.

Nusijuokė ir atsistojo.
- Nu gerai, einam.- Linktelėjo ir abi išėjo.

((Tu rašyk))

Hera čia įlindo ir nenorėdama kad žmonės ją gužuotą pamatytų nuvarė tiesiai į tuoletą prie vaidrodžio.
-Tai vis atėjai į varžybas...nu ka norėjai pasakyt?,-atsisuko į dukra.

- Reikia tavo sutikimo.- Pasakė parodydama į lapą.
- kadangi esu nepilnametė, man reikia tavo sutikimo, kad galėčiau įsivaikinti.. man atrodo tai būtų sąžiningiausi.