Miško pakraštys

-Tai prie židino būk, po to sušalsi, susirgsi..
Nusišypsojo, apie kažką susimąstė.

-Aj,aš stiprus vyras,nebijau sirgt,-nusijuokė.

-Po to neturėsi kas paslaugys, dar labiau pasiligosi...
Giselė tai tikrai susirūpiinusi buvo.

-Tu paslaugysi,-išsišiepė į ją žiūrėdamas.

-Aha, skambink..
Nusijuokė. Sudrebėjo vis dėl to šalta buvo.

-Gal sušildyt reik?-nusijuokė užmatęs,kad Gisele drebinasi.

-Ne ačiū.. Tiesiog čia per tas pušis saulė nešildo..
Pasiskundė.

-Tai paeik ten,kur pušų nėra,-gūžtelėjo pečiais ir grąžino akis prie akmenuko po kojomis.

-Čia visur, labai tamsu.. Einam iš čia..
Sumurmėjo, norėjo saulutės ir su jasonu pabūt norėjo.

-Kur?-pasiteiravo paspirdamas tą akmenuką kažkur tolyn ir pažiūrėdamas į ją.

-Galim pas mane.. namie šimtą metų nebuvau ir dar turiu tavo daiktų..
Palinksėjo.

-Mano daiktų?-kilstelėjo antakį.-O b**,krepšį juk palikau,kai su širdim dar problemų turėjau...-nusijuokė.

-Kai tvarkiausi, kažkur paslėpiau, reikės surast.
Nusišypsojo, pradėjo mąstyt kur tą krepšį padėjo..

-Tai pas tave einam?-žengė jos link ir šyptelėjo.

-Einam , einam..
Nusijuokė ir lėtai nužingsniavo link namų.

Nusekė paskui.

Pakankamai tyliai atėjo čia. Buvo su kažkokia keista šypsena, bet laukė jau vėluojančio žmogaus.

Giselė kaip visada, vėjo suveltais plaukais ir špilkom smigstančiom į miško žemę kažkaip atėjo iki Tamyro's.
-Po galais, kaip aš džiaugiuosi tave matydama..
Su šypsena, apkabino merginą.

- Aš taip pat tave, taip seniai matėmės... - irgi apsikabino merginą. Kažkaip jos šypsena pasidarė labai nuoširdi ir plati.

-Atrodo, kad milijonas metų prabėgo..
Nusijuokė ir paslaptingai nusišypsojo Tam.
-O žinai.. Šiandien labai įpatinga diena...

- Kokia?.. - susimąstė, kažkaip net negalėjo atsiminti, kas per diena..

-Šiandien tavo gimtadienis!
Vos ne sudainavo, tada magiškai jos rankose atsidūrė milžinikas paveikslas, uždengtas juodu audeklu..
-Gadangi mūsų žila senatvė jau ne už kalnų ir mes esam gana patrauklios moterys.. Noriu tau padovanot šitą paveikslą..
Nuvilko audeklą

Spoiler:

-Tai vat greitai būsim senutės, bet tu visad galėsi atsiminti kaip buvo smagu kartu ir koks iš tikro buvo mūsų grožis..
Giselė pusiau verkė, pusiau juokės, nu žodžiu nelabai suprasi..

- O vienuolį... Kaip gražu ir kaip aš tave myliu! Aš net pamiršau.. - labai pasimetė mergina

-Na supranti aš tikrai ieškojau ko nors padoresnio, bet....
Gūžtelėjo petukai, nusišypsodama ir labai laiminga, kad Tam liko patenkina.
-Žiūūrėk ką turiu!
Iš rankinės ištraukė 1918 metų Chardonay.

- O... Kokį skanumą gersim! - su šysenėle pažvelgė į butelį, poto į Giselę. - Gal tavo stebuklinga rankinė dar ir pleda turi?
Juokėsi Tam.