Saldumynų parduotuvė

- 30 G.-atsakė įkrovęs į maišiuką.
- Pusė velnio,-burbtelėjo susiėmęs už galvos.

Atsirakino duris ir įėjo, raktą turėjo pati, nes Lexas dirbo tai ji pati savivaliavo. Įėjus paėmė kelias dėžes saldainių, sausainių ir visko kito. Tada priėjo prie stiklinės sekcijos kur buvo sudėti baisiai gražus tortai, išsirinkus patį didžiausią, kelių aukštų tokį žiaurei gražų, nuėjo toliau rinkt saldumynų. Po kiek laiko, Apsidairius išalko ir priėjus prie šokaladinių saldumynų darė Alexo parduotuvei nuostolius.

Alexas pamatė pradarytas duris ir suprato, kad vėl dazelinukai apvaginėja jo parduotuvę. Priėjęs artyn pamatė, kad čia ne dazelinukas, o didelis ir baisus kalėnčikas kažkoks. Pasiėmęs musių mušelką močiutės vadinamą "pletne" arba "plekšnę", ėmė sėlinti. O sėlino taip taikydamas, net liežuvį iškišęs ir prikandęs. Atėjęs, kai jau tvojo Gabrielai iš jos!
- Tuoj aš tau!....... Gabriela! Rytoj vėstuvės, o tu figūros nesaugai, rupūže!-sušuko.

- Aš tik truputį, - nusijuokė ir atsisukus pabučkino, tada padavė dėžes.

Alexas apsidžiaugė, kad kietakakatė Gabi nejuto smūgio. Nusijuokęs, pabučiavo.
- Gerai, kad atėjau, o būtum šitą baisų tortą nunešus... Jėzus Marija, šitie mano gamybos yra, mum specialiai užsakytas kitam kambary saugiai užrakintas,-sukikeno ir nusivedė Gabį į savo kambariuką, saldainių rojų - visur buvo prikrauta saldumynų, kai kur spintelės net neužsidarė nuo visokių dėžių ir pakuočių.

- Tai gerai, tu čia tvarkykis, aš dar turiu reikalų, - pabučiavo ir išėjo iš pardės.

- Gerai,-nusijuokė ir pabučiavęs, išlydėjo Gabi. Pamąstė, kad metas viską sutvarkyt ir patikrino, kaip laikosi tortas. Žvilgtelėjęs pamatė, kad be galo gražus, 5 aukštų ir sveriantis 12 kilogramų tortas stovėjo kaip stovėjęs. Tada suruošė geriausius saldainius, sausainius, pyragus, pyragaičius ir torčiukus. Laimingas, užrakino krautuvę iki rytojaus.

Tayloras per visokias rusiškas pusnis ir nenuvalytas gatves, įsirioglino į Alexo parduotuvę.
- Heeelaaaau! Saldumynų imperatoriau, esi čia?!-sušuko žvalgydamasis ir purtydamas sniegą.

- Jooo, aš čia,-nusijuokęs atvarė iš sandėliuko, kur sausainius taršė.

Tayloras kaip senukas pasirėmė į prekystalį.
- Tai va Alexai, yra tų tortų?-apsižvalgė, kažkaip tortų nematyt.

- Tai aišku yra, dar klausi. Tuoj atnešiu, užsakymai sandėly,-pasakė ir nuvaręs atitempė vieną tortą.
- šitas tas jūsų pagrindinis, kur žvakutes pūsit. šitas ir šitas, tie paprastesni, kur prašei. Tiks?-paklausė rodydamas į tortus, kai pagaliau visus suvilko.

- Gerai, tik tam dideliam galėsiu nuo viršaus tas gėles nuimt, nes nebus kur žvakučių dėt?-nusijuokė ir pasižvalgė.
- Dar man reik saldainių ir sausainių, bet gerų,-palinksėjo.

- Aišku galėsi,-nusijuokė ir surado tų gerų sausainių ir saldainių.
- O kiek tau jų reikia?-paklausė.

- Daug,-labai aiškiai pasakė nužiūrinėdamas saldumynus.

- Daug tai daug,-nusijuokė ir prikrovė keletą rūšių sausainių ir saldainių, taip nemažai.
- Viskas jau?-paklausė.

- Jo, lyg ir viskas,-nusijuokęs apžiūrėjo saldainius ir apsilaižė.
- Kiek paklot reiks? Ir dar tu man gausi padėt viską nunešt,-pareiškė.

- Kaip tau tai 150 G. užteks,-nusijuokė ir įmušė sumą į kasą.
- Nu padėsiu, padėsiu, kur jau dingsi,-sukikeno.

- Negaliu pakęst švenčių, tiek pinigų išeina...-atsiduso ir iškrapštęs iš piniginės, 150 padėjo. Ant rankos užsikabinęs maišą su sausainiais ir saldainiais, o į glėbį didįjį tortą paėmęs, išėjo iš krautuvės.

Įsidėjęs pinigus į kasą, paėmė du mažesnius tortus ir nunešė paskui Taylorą.

Tamyra atėjo į parduotuvę ir ėmė žvalgytis, čia buvo krūvos saldumynų.

Snausdamas skaičiavo savo pinigus kaip koks žydelis. Pamatęs merginą, iškart pašoko ir vienu rankos mostu, nuvalė nuo kasos aparato dulkes.
- Kuo galiu padėt?-suplojo delnai, sulaukęs pirkėjų.

Levanda nuleidusi akis užėjo į vidu.

Vajazau, koks pirkėjų antplūdis, Alexėjus tuoj iš laimės šokinės.
- Sveiki brangūs lankytojai!-pamosavo ranka kviesdamas prie prekystalio.