Tamsusis skersgatvis

Išėjęs iš kavinės, Alexas apsižvalgė ir greit užsuko už kampo. Pažiūrėjęs į laikrodį apsižvalgė ir išgirdo švilpimą. Nuėjęs ten kur švilpė Alexas pasistengė įžiūrėti ką nors tamsoj.
-Pagaliau atsivilkai, kiek aš galiu laukt!-Kažkas suurzgė.
-Kiek reiks, tiek ir lauksi. Greičiau.-Alexas šąlo.
-Tu gėręs?-paklausė.
-Koks tavo reikalas?
-Nu šiaip paklausiau, trenkia nuo tavęs.-žmogus, pasislėpęs tamsoj, padavė Alexui laišką ir kažkokį buteliuką. Šis pasikišo daiktus po striuke.
-Aš jau einu. Jeigu kas seks, ten - ne aš.-Atsakė vaikinas ir nuėjo.

Alexas su mergina įsuko į tamsią gatvę. Nežinodamas, kur ją palikti, užvilko savo marškinius, kad ne taip trauktų girtus vaikinus netoliese. Tada švelniai įstūmė ją į kampą netoli kavinės. Nors mėrgina pati puikiai apsigindao, vis dėl to jis nenorėjo rizikuoti. Dar kartą pažvelgęs nuėjo į skersgatvį.
-Lumos.-tarė ir pasišvietė. Tada pamatęs kažką judint, sušvilpė.
-Ko nori?-paklausė žmogus.
-Kas padavė siuntinį praeitą kartą?
-Tas, kas ir turėjo,-atsakė žmogus.
-O nežinai, kas galėjo jį turėt? Laiškas buvo praplėštas.
-Tikrai?Ne, nežinau,-žmogus sušvelnino balsą.-Kai kitą kartą ką nors perduos, pasakyt?,-Alexas pagalvojo.
-Ne, nereikia...Tėvas tuoj grįš į ministeriją ir pakalbės pats.-atsakė Alexas.-Gerai, einu. Nox.-tarė vaikinas ir užgesinęs lazdelę išėjo. Susiradęs Alisą, su palengvėjimu atsipūtė, radęs ją ramiai sau laukiančią. Nuėjęs atsiėmė marškinius.
-Na, tai kur dabar?-paklausė.
-Nežinau, tu mane vesk,-nusišypsojo mergina.
-Gerai, einam,-paėmė merginą už parankės ir išsivedė iš tos gatvės.