I aukštas, virtuvė

- Gerai jau, gerai,-nusijuokė ir surinkęs indus, sukišo indaplovėn.

Gabriela nusijuokė ir stebėjo Alexą.

Alexas atėjęs apkabino Gabrielą ir nusišypsojo.

Gabriela apkabino Alexą ir šyptelėjus pakštelėjo į lūpas,
- Einu žiūrėt teliką, eini? - paklausė.

- Galim, galim,-nusišypsojo ir atsistojęs pasiėmė žmoną už rankos.

Nuėjo į svetainę.

Nuvarė kartu.

Atvarė į virtuvę ir pasiėmus maisto, pradėjo valgyt.

Alexas atėjęs į virtuvę, pamatė Gabrielą, viską taršančią.
- Labas rytas,-pakštelėjo į lūpas ir nuėjęs pasidarė arbatos.

- Labukas, - nusišypsojo ir baigė gert kavą, - Gerai aš lėksiu į darbą, - šyptelėjo.

- Negerk tu tos kavos, negalima juk,-nusijuokė ir atsisuko į žmoną.
- Gera, aš ir jau tuoj varysiu,-palinksėjo.

- Tik mažą puodelį, - nusišypsojo ir atsistojo.

- Vieną mažą puodelį kartą per savaitę, gerai?-nusijuokė atsisėdęs ir pradėjo gurkšnot arbatą.

- Sutarėm, - nusišypsojo ir priėjus pabučiavo į lūpas,
- Okey ate mažuti, - nusišypsojo ir atsisveiknus nuėjo prie durų ir sušukus "Myliu! " išvarė į darbą.

- Iki,-pasibučiavo atsisveikinimui,- Aš ir tave!-sušuko vėliau, išgirdęs Gabrielos prisipažinimą.
Lėtai gurkšnodamas arbatą ir valgydamas sumuštinį, vartė pelėdos ką tik atneštą laikraštuką. Kai po truputį arbatos puodelyje nebeliko, Alexas sugrūdo lėkštes ir puodelius į indaplovę ir nubėgo į kambarį, iš kurio pasičiupo savo sportinį krepšį su apranga. Pasitaisęs prie veidrodžio, kad kaip visad gražus būtų, nuskubėjo į darbą.

Palikęs dukros kambarį, atkeliavo į virtuvę. Pasidarė kavos, stiprios labai. Atsiduso, pasiėmęs puodelį nuėjo į svetainę.

Iš vonios atsivilko į virtuvę. Užkaitė vandenį kavai ir ėmė laikraštį skaityt, tepdamas sumuštinius.

Su mergaite atvarė į virtuvę, nuėjus prie Alexo jį saldžiai pabučiavo, pasisveikindama su gražiu išaušančiu rytu.

Atsisukęs, pabučiavo merginą ir nusišypsojo jai.
- Sveikos, gražuolės,-nusišypsojo ir paglostė mergytei skruostą.- Norėsi kavos? Kaip tik užkaičiau,-paklausė Gabrielos ir mostelėjo į virdulį.

- Taip, - pasakė ir pamaitino mergaitę.

- O ką nors valgyt norėsi?-nusišypsojo pildamas vandenį ir kažką tyliai niūniuodamas. Šaukšteliu pamaišęs, padėjo gėrimą ant stalo prie merginos ir pakštelėjo žmonai į skruostą.

Gabriela padėkojo už kavą,
- Rytais nevalgau, - priminė nusišypsojus ir švelniai supdama mergaitę, gulinčią ant rankų.

- Atsiprašau, pamiršau jau,-nusijuokė ir susikišo visą sumuštinį į burną.
- Jau pranešei tėčiui, kad jis jau senelis?-paklausė atsisėdęs šalia ir meiliai nužiūrėjo mergytę.

- Ahą, ir ligoninėj buvo atvaręs, - nusišypsojo.

- Aš vakar savo tėčiui irgi skambinau, bet girtas buvau, skundžiaus, kad žmona manęs nemyli ir turi meilužį, tai išvadino idiotu ir liepė išsiblaivyt,-nusijuokė.