Viešbučio stogas

***

Nors ir nesitikėjo, kad čia pavyks šiaip sau patekt, visgi Danielius su sužadėtine visai lengvai atsibeldė ant stogo. Padėjęs ant žemės maistą ir dekius, jis nuėjo prie krašto ir apsidairė.
- Žinai, man čia tikrai patinka,-pasakė merginai kviesdamas ranka ją ateit čia. Patiko Danieliui aukštis ir atsiveriantys vaizdai.

Giselina atėjus, apsižvalgė aplinkui, bet kažkokio pernelyg didelio noro artintis prie krašto neturėjo. iš esmės aukščio nebijojo, bet kaip rusai sako ,,kas saugosi, tai tą ir Dievas saugo"
-aha labai gražu.

- Nu prieik, nebijok,-nusišypsojo ir pakvietė merginą. Kažkaip vienam liūdna dairytis buvo.

-aš nebijau.. tiesiog ir iš čia viskas labai gerai matos, va šviečia viskas...
Giselina nusijuokė, iš tiesų, tai tikrai nenorėdama ten eit, visgi viešbutis buvo vienas iš aukščiausių pastatų visame mieste

- Nu gerai, tada aš pas tave ateisiu,-nusijuokė ir priėjęs prie merginos, pasitiesė didelį dekį ir atsisėdo ant jo.
- Kaip noriu to didelio šokoladinio torto su vyšniom...-pasakė Giselinai ir išėmė tą skanėstą iš krepšio.

Giselina, tai savo ryškujį švarkelį nusiimė ir numetė ant žemės, o tada irgi atsisėdo ant dekio, ir ištiesė kojas, gal įdegs prieš mėnulį ir žvaigždes.
-aš tai tik vyšnios, nuo viršaus...

- Kaip nori, man daugiau liks,-nusijuokė ir patraukė pečiais, nes nebuvo iš tokių vyrų, kurie grūstų maistą per prievartą. Nenori - nevalgo.
- Gal kavos?-paklausė ir didelio termoso pildamasis kavą sau, bet paėmęs jau ir antrą puodelį Giselei.

-mhm.. tik nedaug..
Giselina palinkčiojo, nors iš tikro buvo susikoncentravusi ties vyšnių vogimu, nuo vargšo kol kas gražaus torto.. galiausiai viena nugriebusi įsimetė burnon

- Gerai...-linktelėjo ir įpylęs pusę puodelio, atsipjovė didelį gabalą torto ir nuo viso atsikando nesistengdamas žaist su šaukšteliu. Kam čia stengtis kultūringai, juk šalia tik Giselė, savas žmogus.
- Koks aš išbadėjęs...-pasiskundė ir prisiglaudė prie sužadėtinės šono.

o be to valgyt rankomis yra sveikiau ir iš vis Giselina pati megėja rankom viską imt buvo, taip kad viskas normaliai..
-vargšiukas tu mano... valgyk, tik žiūrėk, kad šluota tokį rubuilį išlaikytų po to...

- Kaip sakoma - gero žmogaus turi būti daug,-nusijuokė įpusėjęs nuostabiojo torto gabalą. Šiek tiek pristabdė valgymo tempą, nes iš pradžių net skonio nejuto, tai dabar pasimėgaut norėjo.

-bet ne per daug, nes kartais per lašinius nesimato asmenybės...
Gislina vistik pačiupino Danieliaus kelį, mėgo šiaip savo sugyventinį lietinėt

- Nieko, pasidarysiu riebalų nusiurbimą ir vėl ramiai gyvensiu,-nusijuokė ir apsidairė, kur čia nusivalyt šokoladą nuo pirštų.

-nepaiimei servetėlių?
Giselina vis tik atkreipė dėmesį, į pastarąją Danieliaus nelaimę..

- Ne... Bet užtat turiu kelnes,-nusijuokė ir žiūrėjo į savo džinsus, tarsi atsisveikindamas su jų švara.

-nu būk geras... nedaryk taip.. gi nusilaižyk tuos pirštus..
Giselinai buvo gaila šitų taip gražiai nublukintų džinsų, kurie taip gražiai tiko sužadėtiniiui

- Nehigieniška,-atsakė Giselei ir nsuprendęs šokoladuotų rankų klausimą atitolint brent, atsipjovė dar vieną gabalą ir pasiėmė į rankas.

-viskas čia higieniška... taigi nekišai tu pirštų niekur...
mergina padėjo pavargusią galvą ant pakloto ir žiūrėjo į žvaigždes, galima gi kartais pasiromantinkint

- O ką tu žinai, Gisele...-nusijuokė atsaikandęs torto ir žiūrėdamas į dar šalia padėtą šokoladą.
- Šokolado nenori? Tas labai skanus, tai net gėda būtų su tavim nepasidalint...-pasakė ir pasižiūrėjo į sugyventinę, kuri jam kažkodėl asocijavosi su šokoladu.

-Duok gabaliukąąą..
Giselina išsižiojo, nes visgi tingėjo patį čiupinėt maistą, o Danieliaus rankos vistiek iššokoladintos buvo.

- Aš galiu pasitreniruot biškį?-nusijuokė ir atsilaužęs gabaliuką, atsitraukė ir taikėsi įmest šokoladą Giselei į burną.

-išmuši man dantis, durniau, bet bandyk..
Gis užsimerkė, ir prašė, kad tik tas į kokia akį nepataikytų...

- Tvirti tavo dantys, šokoladas ne akmuo, o aš stipriai nemesiu...-nusijuokė ir vieną akį užmerkęs, kad geriau nusitaikytų, švystelėjo šokoladą Giselei į burną.
- 10 TAŠKŲ!-sušuko pergalingai iškėlęs rankas į viršų ir nusijuokęs, nuvarto ant nugaros šalia Gis.

Giselina iškart užsičiaupė ir lėtai kramtė šokoladą, stengdamasi nepaspringt...
-dieve mano kaip salduuu...