Svetainė.

- ooooo, geras tas danielis,-monica su baltu pavydu palinkčiojo, kad jai kas tokį geruolį, tai ne, pati turi skudurus pirktis.

Danielius jau apsirengęs, lyg niekur nieko, nulipo į svetainę.
- O, sveika Monce!-pasisveikino su mergina ir godžiai pažiūrėjo į tortą.

- labas, danieliau, junkis prie mūsų greičiau, kol torto liko,-nusijuokė ir leisdama danieliui pasijust supermenu ir įsivaizduot, kad pirmai jis pabėgo nepastebėtas, nieko apie tai neužsiminė.

- Tuoj,-pažadėjo Monicai ir nuėjęs prie Giselės, ištraukė tris lėkštutes ir šaukštelius.
- Tu gal Gisele atsisėsk, atrodai tikrai nekaip, lyg tau per kojas būtų pervažiavęs traukinys...-pakraipė galvą žiūrėdamas, kaip ji keistai vaikšto ir išdėliojo ant stalo lėkštutes.

- o kur peilis, danieli? su kuo pjaustysim?-paprotino vaikiną, kuris aiškiai buvo sutvertęs ne šeimininkavimui.

- Tiksliai...-Danielius susizgribęs paėmė peilė ir atkišo jį Monicai.
- Tu pjauk, aš sugadinsiu, o Giselė... Giselė labai lėtai eina nuo spintelės su taurėm,-nuijuokė.

- duok... aš patyrus tortų pjaustytoja,-nusijuokusi mo atsistojo ir gražiai atriekė tris didelius torto gabalus, kuriuos kiekvienam įdėjo į lėkštutę.- mmm, tikiuos bus skanus...

- Man didžiausią, ačiū,-nusijuokęs atsisėdo ir pasičiupo jo manymu didžiausią gabalą, nors jie maždaug vienodi buvo.

-baik tyčiotis, Danieli...
Gis pastatė taures ant stalo, ir nieko nelaukus pirštais pasiemė vieną torto sluoksnį, ir labai greitai sukramsnojo.
-Viskas, einu apsirengsiu.. ir dar.. Monica, aš pažįstų savo sugyventiį, net nebandy prie jo priekabiaut..
Pašmaikštavus, Giselina stengdamasi gražiai eiti, nuėjo į viršų.

- pasistengsiu, nors tokiam taip ir norisi patampyt už žandukų arba krimstelt į žaviai rausvą nosytę...-nusijuokė šaukšteliu pilnu torto, rodydama į blondiną.

- Aš tau kai patampysiu ir pakramsnosiu...-nusijuokė atkimšdamas vyną.

Giselina savo nauja keista eisena grįžo į svetainę, ir patogiai įsitaisė sofos gale, toliau nuo visų.
-Aš jus abus užkramtysiu...

- ne, nekramtyk gisele, būk gerutė...-monica juokėsi ir atkišo taurę vaikinui.

-šiandien, tai tikrai nekramtysiu, labai pavargau nuo to židinio tvarkymo, bet kada nors...
Gis nusijuokė, ir susikėlė kojas pas save.

Danielius pripildė visas tris taures vynu.
- Taigi Monica, būsi pamergė mūsų vestuvėse?-paklausė merginos.

- amtos matos, kad stipriai tvarkėt... abu suodini, tikrai...-linkčiojo ir išsprogino akis žiūrėdama į vaikiną,- o jūs tuokiatės???

- Ne,-atsakė ir nusijuokė, nu bet kodėl vestuves galima planuot tik tada, kai žadama tuoktis, galima juk ir anksčiau.

-ne.. mes nesituokiam, tiesiog norim įtvirtinti savo kaip kaminkrečių bendrystę.. tik tiek..
Gis nusijuokė ir pasiemusi savo taurę, biškį per daug užgėrė, nes nepatiko jai, kad Danielis jau ir žmonėm meluoja.

- na ką, nėra vestuvių - nėra ir pamergės,-nusišypsojo gurkšnodama vyną. o norėtų ji vestuvių, dar niekada nėra jose dalyvavusi, o būtų smagu iškart būt pamerge.

-pala, pala... girdėjau, miegojai su Wilsonu... tekėk už jo, o aš pabūsiu liudininke..
Gis nusijuokė, pati irgi norėjo pas kažką į vestuvęs prisimazint...

- kaip aš už jo tekėsiu, jeigu jis vedęs?-paklausė giselės ir nusijuokusi parodė panašiai kaip daroma stefan snape de lefevre avatare.

-o kur moteriškos gudrybės?? Monica tau reikia mokytis ir mokytis... negi nenori pakovot?
Gis taip netyčia prisigretino prie Danieliaus, ir nuvalgė gėlytę, nuo jo torto.

- ai... yra ir geresnių vyrų, tas tuoj pat naują meilužę susirastų,-nusijuokė numodamą į tą damnsexyšmexyulala bitch'ą ranka, gražus, bet pasileidęs, kad kur jį šimtai vienaragių nujotų.

-o tu nenori padaryt taip, kad jis turėdamas bet kurią kitą galvotų apie tave?? kur tavo karo dvasia?
Gis tiesiog užsidegė idėja, kad Monica turi pakovot už savo vietą, po Alexandro Svetimautojo sparnu.

Danielius liūdnai žvelgė, kaip stori riebaluoti Giselės pirštai pavogia iš jo gėlytę, palikdami tik tus neskaniu makaroninius lapus.