svetainė.

Pakėlęs akis nuo laikraščio, pažvelgė į Monicą.
- Sveika, girtuokle. Aš tai neblogai, bet kaip TU išsimiegojai?-nusijuokė.

- nesityčiok!-monica pasikėlusi kumščiu vožtelėjo danieliui į petį ir nusijuokė:
- bet gana neblogai miegojau. einam pavalgyt?-draugiškai pasiūlė motelėdama į virtuvės duris.

- einameinameinam,-greit palinkčiojo, nes buvo išbadėjęs.

- šaunu, tada einam,-pašokusi greitai nuskuodė į virtuvę.

Nieko nelaukęs nuvarė iš paskos.

monica, charly, jo cūcikas ir visi pirkiniai oru atkeliavo į moncės svetainę.
- jauskis kaip namie!-mergina plačiai nusišypsojo charly ir numetė savo pirkinius ant sofos. pasilenkusi, martinelli nusimovė batus, sviedė juos toli toli į kampą ir gražiai pasikabino švarkelį.

Charly įdėmei pažiūrėjo į merginą ir lygiai tą patį padarė su savo daiktais. -Aš lygiai taip ir darau namie,-nusijuokė ir apsidairė.

- gal norėtum pavalgyt? šiandien troškinau jautieną,-monica nusišypsojusi pasiūlė vaikinui.

-Na jai siūlai tai paragausiu,-nusišypsojo.

- liux, tada einam į virtuvę,-monica pamojo ranka vaikinui, liepdama sekti paskui save ir nuėjo į virtuvę.

Monce,

aš tau tikrai nemeluoju, šitą mėnesį čia buvo palyginus labai ramu. Aišku, buvo visokių nesąmonių, bet tų baisių dalykų kai mirštama ar susižeidžiama, tikrai ne. O dėl uniformų, ačiū, žinau, kad man labai tinka.
Tarp mūsų kalbant, tau normaliai pavalgyt seniai reikėjo, nes esi kūda kūda bara... juokauju juokauju, visai tu ne barakūda. Kai tik sužinosi ko laukies, būtinai man pranešk. Aš ir norėčiau, kad tu turėtum berniuką, galėčiau išmokyt jį laikyt šautuvą.
Dėl suknelės tai manau, kad turėtum vilktis juodą. Šiaip manau, kad labiau elegantiška, o be to ir praktiška - juk balta labai tepli. Žinau, koks terlinas tas Alexas, paims ir apkabins tepaluotom rankom, ir bus tau po gražiosios suknelės, o žurnalas rašys: "Monica Pearl Martinelli serialo premjeroje pasirodė tiesiai iš anglių kasyklos!'...
O mano širdies reikalai, tai puikiai - tokių net nėra. Apie Giselę per daug nemąsčiau, tam nėra nei laiko, nei noro. Išvis, čia labai gerai, kai reikia ką nors pamiršt, nes taip ir turi kiekvieną sekundę galvot, kad neužliptum ant kokios minos, o vakare, kai normalūs žmonės pradeda žliumbt ir liūdėt, krinti leisgyvis ir miegi ligi pat ryto. Žodžiu, jaučiuos puikiai, o tavo džiaugsmui, rėkavimas ant naujokų labai pralavino mano balso stygas.
O dabar taip: žaizdų patikėk, beveik neturiu, kelios pradžioj iš žioplumo ir prarastų įgūdžių: tai ne taip šautuvą paėmiau, tai susipyniau tarp visų diržų ir įsipjoviau. Asmeniškai man baisiausia žaizda yra tai, kad nuo karščio ir dulkių mano švelniosios baltosios rankelės pasidarė šiurkščios, grįžus reikės daug Nivea ar Neutrogenos kremukų. O jei labai nori dienotvarkės, tai: atsikeliu ryte, palakstau aplink stovyklą, pavalgau, pažaidžiu su naujokais, nueinu kur reikia, pavalgau, nuvažiuojam pabendraut su afganistaniečiais, parėkauju ant naujokų, pavalgau, palakstau, parėkauju ant naujokų, nueinu kur reikia, palakstau, einu gult. Va taip ir gyvenu sau iš pirmo žvilgnio nuobodų gyvenimą, kuris visai nenuobodus.
Papasakok man daugiau, kas gero vyksta Rassijoj. Kaip Tayloras mokytojauja? Jis tai skundės, kad nelabai kažkas vargšeliui išeina, mat vaikai nori demonų. Aišku, aš irgi labiau jų norėčiau. O kaip mažasis Orgazmėlis? Taip pat, jei sutiksi Danielę, būk gera, paklausk, kaip laikosi Christianas. Anąkart gavau jos laišką, kuris mane siaubingai sugėdino - juk taip seniai mačiau savo sūnų, o dabar vėl pamatysiu jį labai negreit.
Ačiū tau už šokoladą, vyną ir žurnalą. Savo ruožtu, nupirkau tau šituos spalvotus karolius - galėsi duot vaikeliui pažaist, kai gims. Sėkmės tau ir per daug neblūdyk!

Danielius

Užėjus į svetainę iškart išvydo savo saulytę, susisukusi, sofos kampe, numetusi juodą maišą su suknele, ant fotelio, pasiemus katiną, stipriai prispaudė prie krūtinės.
-Orgazmaaaaaaaaaiiiiii....

moncė atsekus iš paskos, pasiėmė danieliaus laišką ir paslėpė už papų.
- dabar jau orgazmai, o kaip jis per tave visą mėnesį mano katę gąsdino... visas kilimas sumaižiotas,-pasiskundė atsisėdama šalia.

-tai kam tu ją kastravai? būtų mažų karamelinių orgazmiukų atsivedus...
Gis patenkinta glostė ir glostė tą besidžiaugiantį padarėlį, ot pasiilgus buvo.
-eisim ryt į premjerą..

- jei alexo žmona neatsiras, tai eisim, o jei atsiras, tai tada tu eisi, o aš tik apsivilksiu paprastą dailią suknelė ir nubėgsiu pro darbuotojų įėjimą,-nusijuokė atsilošus.

-tai jei ji atsiras, eisim mes abi, kaip nusivylusios namų šeiminikės... vakare atveš mano batus, nežinau kodėl taip ilgai...
Gis palinkčiojo, padėjus katiną ant sofos ir iš tašės išsitraukė, kokį pusšimtį paakius, naikinančių veido kaukių.

- bet tikiuos, neatsiras... reikia man mazintis prie jo, matei žurnale, turitingiausias žmogus rusijoj...-nusijuokė ir nusprendė, kad laikas pjaustyt giselės atvilktą tortą.

-tai aišku.. geras jis diedas. žinai aš labai pergyvenau, jau dvi savaites nieko neėdu, kas jei suknelė, per didelė bus.. laiko siuvimui jau nėra..
Gis palinkčiojo, traukdama makiažo valiklį

- aš dvi savaites, ėdu taip, kad per vieną dieną suvalgau kartus daugiau, negu seniau... o laiko suknelei platint irgi nėra...-pasiguodė draugei, nes baisu jai būdavo pažiūrėt į tą suknelę dabar.

-nėščia moteris visada graži, o vaikščiojantis lavonas - ne... visi šonkauliai šviečia...
Gis papylus valiklio, nusivalė padažytas akis, taip atidengdama juodus baisius paakius.

- nieko tokio... visi supras - vyras išvažiavo, nėra lėšų, nėra ką valgyt...-truputį juodu humoru pavarius, moncė ramiai sau kirto tortą, kabindama jį pirštu ir nesivargindama pjaustyt.

-haha, Monce... nebūk toki žiauri.. o ji bent gyvas?
Surimtėjus, Gis pažiūrėjo į Moncę, visgi rūpėjo jai, kad tam kas neatsitiktų.

- aišku, kad gyvas, jo taip lengvai neužmuši... aš jam reguliariai su kiekvienu laišku nusiunčiu daug šokolado, kad būtų stiprus, kaip jautis,-nusijuokė valydamasi tortuotą veidą.

Kelioms sekundėms Giselina baisiausiai susigraudino, tačiau to neparodydama tik šyptelėjo.
-Ačiū, Monciau.. už viską..
Traukdama iš tašės treningą, kartu pasiimė visas tas veido ir akių kaukes.
-aš keliom minutėm į vonią einu.. o tu pavaaaalgyk.. daaaaaug

- jau valgyt manęs gali neragint...-nusijuokė toliau noriai kirsdama torčiuką.