Paplūdimys

***

Alexas atėjęs su Jessica takučiu, pastatė dukrą ant smėlio ir paėmė už rankos.
- Žiūrėk, koks dėdė su juokinga kepure,-eidamas link vandens tyliai nusijuokė ir parodė dukrai į jamaikietį rastamaną, su dredais ir lietuvos vėliavos spalvų kepure.

-Jis visai glazus.. O tu pazliūlėk kokios kaladės!
Nusijuokė ir pasilenkusi paėmė sauja smėlio.
-O kul akmenukai?

- Kur kaladės?-apsidairė nesupratęs ir patiesė dekį ant smėlio.
- Ten arčiau vandens bus, bėgam!-nusijuokė ir paėmęs dukrą už rankos, ėmė bėgt link vandens.

-Ant prilvo!
Parodė pirštu į savo piluką, kuris su amžium vis plokštėjo ir dabar buvo visiškai gražus.
-Aš nespėju...
Juokėsi, nes palyginus tėčio ir jos žingsnius skirtumas buvo gan didelis

- Ai, dabar supratau...-nusišypsojo ir susigėdęs pažiūrėjo į savo pilvą. Nors Alexėjus ir sportsmen buvo, bet papildomai nesikačialindavo dieną naktį kaip kiti, geriau bėgdavo pas Jess ir Gabę namo. Užtat ir jo kaladės nebuvo labai ryškios kaip pas rastamaną.
- Va, jau matau kriaukles, bus ir akmenukų!-nusijuokė ir prie pat vandens sustojo.

-Tu ilgi lebai stilus!
Pagyrė tėtį ir atsistojo visai arti jūros ir kiekvieną kart atėjusi bangą, nuskalaudovo jo mažas kojytes.
-kaip smagu!
Krykštavo.

- Koks koks?-nusijuokė ir atsisėdo ant smėlio, o gavęs vandens aptaškydavo Jessicą, pasisėmęs vandens.
- Žiūrėk, koks gražus akmenukas! Kaip manai, patiks mamytei?-paklausė Jessicos rodydamas jai ryškiai žalią, nugludintą akmenuką.

-Stilulupus!
Labai stengėsi gražiai ištart, bet gavos tik blogiau.
-Patik! Saugok tik..
Rimtai pažiūrėjo į tėtuką, o tada vėl žaidė, statė kažkokį cepeliną.

- Aaa, aišku,-palinkčiojo apsimetęs, kad suprato.
- Ką čia lipdai?-paklausė dukros susidomėjęs.

Jess protingai nusišypsojo ir iš vandens paėmusi akmenuką, uždėjo ant bokšto.
-Ponuiui tvaltą.
Pasisuko į tėtį vis dar su šypsena savo meiliam veiduke.

- Lažinamės, kad aš pastatyčiau gražesnį?-nusijuokė ir pataškė Jess.

-Beik...
Susiraukė ir nusisuko nuo tėčio atsukdama jam nugarytę, statė jau kitą tvartą.

- Oi kokia pikta, turbūt ledų nenori?-nusijuokė ir pakibino mažylę.

-Nenoliu.. po to silgsiu il kaip mama nematjysiu jūlos! Bet jei tu nupilksi tai valgysiu..
Nusijuokė ir atsisuko į Tėtukąą

- Mama saulėj perkaito, tikiuos, kad ateis greit,-nusišypsojo ir atsistojęs ištiesė dukrai ranką.
- Zuikeli, einam ledų?-šypsodamasis pavadino.

-Šuneli, gerai...
Nusijuokė ir atsistojusi, tvirtai įsikabino į du tėčio pirštus, nes daugiau jos mažas delniukas negalėjo.

- Geriau vadink mane tėtuku,-nusijuokė ir paėmęs, užsisodino Jessicą sau ant pečių. Per smėlį nušokinėjo link ledų pardavėjo.

Jess labai mėgo sėdėt tėčiui ant pečių, tom akimirkom jautėsi tokia didelė ir stipri, jautė begalinę meilę, pasitikėjimą vyrui kurio dėka ji buvo čia.
-Nu gelai Tėtuk!

- Šaunuolė!-nusijuokė ir užvertė galvą, laukdamas Jess bučkio.

Jess rankytėmis uždengė tėčio akis ir nusijuokė.
-Nenoliu busiuotis su tavim vliesai.. ne jigis..

- Didžiausias lygis čia, Jess,-nusijuokęs papūtė lūpas į priekį.

-Ne, ne, ne.. Mamytė tai tave nebebebušiuoja...
Pasuko veidelį į kitą pusę.

- Dar ir kaip bučiuoja, kai tu jau miegi,-nusijuokė žiūrėdamas į Jessicą.

-nematau, tai il šildelės neskauda.
Vėl citavo seneliuką, nes jai labai patiko jo genealios frazės..