Viešbutis netoli jūros

***

Pusiau važiavę, pusiau oru keliavę, pagaliau Wilsoniauskų šeima pasiekė viešbutį. Įkišęs savo mašiną į laisvą vietą, iššoko į lauką ir ėmė traukt iš automobilio visus lagaminus.

Gabriela išlipo ir apsidairius apėjo mašiną ir atidarius dureles, atsegė ir paėmė Jessicą ant rankų.

- Dieve kaip karšta, man jau baisu baisu daros, kur čia tiek Jamaikos marihuanos laukai???-tarsi kupranugaris kraudamas ant savęs visus daiktus, paklausė dairydamasis po mašinos aikštelę.
- Tikriausiai jų teks paieškot kažkur toliau...-sumurmėjo ir pamojęs moterims, kad sektų iš paskos, šiaip ne taip nušliaužė į viešbutį.
Sutvarkęs visus reikaliukus registratūroj, pagaliau atplaukė į kambarį ir numetęs viską prie pat durų, dribo ant sofos.

Gabė įėjo su dukra ant rankų į kambarį.

- Gabriela, tu juk Jessicą perrengsi ar ne? Kažkaip man po visų kedžių-ūsų istorijų, būtų baisu perrengt dukrą...-pasakė vos ne vos atsikėlęs nuo sofos ir kuisdamasis po žmonos tašę. Išsitraukęs iš jos kremą nuo saulės, priėjo prie veidrodžio ir ėmė kruopščiai teptis veidelį.

Jess po labai ilgo miego pramerkė savo gražias, dideles akytes ir apsižvalgė.
-Jūla?
Nudžiugo, nes atsiminė tėčio ir mamos pokalbį apie atostogas ir panašiai, todėl iš kart ištiesė rankas į tėtį, nes norėjo padūkt ir šeip buvo jo pasiilgus.

- Jūra Jess, jūra,-nusijuokė ir atsisukęs nusirioglino prie Gabrielos. Pasiėmė iš jos dukrą ir nusinešęs prie lango, parodė į jūrą.

-Einlam, plie Jūlos!
Kaip visad su kažkokia nepaaiškinam didybe savo vaikiškam balse ištarė ,,Jūla". Ir pažiūrėjusi pro langą nusišypsojo, juk ten tiek meilės jūlos akmenėlių!!

- Tave perrengt pirma reikia, negi eisi prie jūros be savo rožinės maudymkės su princese Starla?-nusijuokė paklausęs Jessicos ir ėmė tarp visų lagaminų krūvų, ieškot mergaitės rūbų.

-Kokia dal Stalala?
Suraukė savo nosiuką ir pažiūrėjo į tėvelį, kuris visiškai nesiorentavo kas yra madinga šiais laikais...
-Aš noliu maudomuko su monstlų vidulinę...

- Gal geriau apsivilk tą raudoną su gėlytėm...-pasiūlė labiau neutralų kostiumėlį.

-Ne... Tada noliu to adidas su juostlelėm!
Parodė pirštu į lagaminą kuriam buvo adidaso maudomas kurį Jess labai mėgo.

Alexas palingavo galvą, kaip sena gyvenimu nusivylusi močiutė.
- Užauginau forsę...-nusijuokęs paėmė Jessicai tą kostiumėlį ir pasodinęs dukrą ant sofos, padėjo ant jos kelių.
- Va, prašom rengtis,-palinkčiojo leisdamas savo dvimetei, ar tai trimetei ((nepamenu kiek tau metų :DDDDDDDD) dukrai būt savarankiškai.

-Pats tu flosas...
Sumurmėjo ir susiraukė, tikrai nesiruošė persirenginėt prieš tėčio akis.
-Nežiūlėk!
Pasakė kaip mama..

- Tai aišku nežiūrėsiu,-nusijuokė ir nusisukęs nuėjo pats persirengt į vonią.
- Ei Gabriela, tu aišku padėk jai persirengt,-eidamas dar priminė savo nesusipratusiai, kažkur į dausas iškeliavusiai žmonai.

Jessei nereikėjo jokios kvailos pagalbos, ji buvo maža, bet labai savarankiška, nes mama retai Ja rūpinos, o tėvas tiesiog nemokėjo. Todėl greitai persirengė ir atsisėdo, laukdama tėčio.
-As myjiu, myjiu, myjiu daug vlylų vlylų!
Sudainavo, mamaos mėgstamiausia dainą

- Jessica, baik dainuot mano mėgstamiausią dainą!-sušuko iš vonios ir neilgai trukus pats pasirodė su tuo pačiu kremu nuo saulės.
- Jess, imk, išsitepk atsargiai. Šiais laikais tėtėms nebegalima liestis prie savo dukrų nes gali sėst į kalėjimą,-nusijuokė ir uždėjo klecką kremo Jessicai ant skruosto.

-Fūūū.
Atbula ranka nuiimė kremą nuo veido ir ranką nuvalė į sofą.
-Einlam plie jūlos!

- Išsitepk, po to skaudės odą ir būsi raudona. Jei būsi gera, duosiu žibučių,-pakilnojo antakius bandydamas susitart.

-Slykstu... Nuoliu to savo vaikisko kur blaaškėm kvepia...
Reikliai sumurmėjo ir iš kažkurio lagamino išsitraukė žaislinę mašinytę.

- Gerai, tada tuo tepkis,-nusišypsojo kuisdamasis po tašę.
- Vaje Gabriela, tu turbūt negaluoji, tokia išbalus, gal perkaitai? Einam, atsigulk, aš tau vandens atnešiu...-atsistojęs nuvedė leisgyvę Gabrielą į miegamąjį.

Jess susirado kremą ir kruopščiai išsitepė savo veiduką.
-Einam! Tu kaip senlas pildalas.. Lėtas..

Alexas paguldė vargšę žmonelę su kuria visada bėdų būna.
- Jessica negi tau negaila, kad mamytė serga?-paklausė atėjęs ir paėmė dukrą ant rankų. Suradęs iš Gabrielos tašės vienus iš penkių jos akinių nuo saulės, paėmė mažiausiai Gabrielos nešiojamus, lazdele padaręs abrakadabra sumažino akinius, ir uždėjo Jessicai.

-Atnesim mamai meilės jūlos akmenėlių ir ji bus sveika kaip blūlvė su sylke ir vodka dal!
Pacitavo senelį ir nusišypsojo tėčiui.