Tayloro butas kitapus baro, kuriame galima nusipirkt alaus, narkotikų ir kekšių

- Tai rytoj ir atsivežk juos kartu su tušinuku, nes šiandien matai, neturiu su kuo pasirašyt,-pasakė atsisėdęs, kažkaip nerado vietos.
- Klausyk, gal nori ko nors, kavos turiu dar lyg. Jei jau skiriamės, tai bent gražiuoju, vistiek tuos šešis metus smagu kartu buvo,-pasakė pažiūrėjęs į Karlą, bet greit nusukęs akis į langą.

Karla pažiūrėjo į Taylorą.
- gerai, - linktelėjo ir atsisėdo.

- Gerai, tada tuoj. Tik einam gal į virtuvę geriau,-pasuko galvą link virtuvės ir nusivilko tenai. Iškart užkaitė virdulį ir ištraukė du puodelius.

Karla apsidairė ir atsisėdo, nejaukiai čia ji jautėsi.

Tayloras pasiėmęs kavą pauostė, o per daug įkvėpęs tuo ir nusičiaudėjo. Gerai, kad spėjo nusisukt ir į kavą nepričiaudėjo.
- Geraaaa, stipri bjaurybė,-nusijuokė, mat stengėsi, kad viskas kuo natūraliau būtų, nes virtuvėje įtampa jautėsi geriau, negu elektrinis laukas apie Pikačiu kovos būsenoj.
- Jokių saldainių ar ko neturiu, tikiuos nieko tokio?-nusišypsojo dėdamas kavą į puodelius.

- ne, nieko,- pasakė purtydama galvą.

- Tai kaip namuose? Vaikai manęs nepasigedo?-paklausė nusišypsojęs ir atsisėdęs priešais.

- labai jie tavęs pasiilgo, - šyptelėjo.

- Taip ir maniau, jie geri vaikai, reiks būtinai išeit su jais kur nors,-palinkčiojo šypsodamasis ir užvirus vandeniui, nuėjo ir užplikė kavą.
- Prašom,-pasakė padėdamas puodelį prieš Karlą.

- ačiū, - padėkojo ir gurkštelėjo kavos.

- Tai papasakok ką nors, kas gero, kas naujo?-pasidomėjo.

- aij viskas tas pats, - pasakė ir atsikvėpus, pažiūrėjo pro langą.

- O ministerijoj viskas irgi po senovei? Ai, ką čia klausiu, ten niekad nieko nevyksta,-nusišypsojo ir atsigėrė kavos.
- Kodėl negeri? Neskani?-paklausė viltingai, nenorėjo net kavos sumaut.

- normali, - pasakė.

- Nusišypsok, ką, nenoriu, kad būtum tokia...-pasikasė smakrą nerasdamas tinkamo žodžio.

- norėčiau nusišypsot, bet neina, - pasakė.

- Žinau, kad nelinksma,-atsiduso ir gurkštelėjo kavos.
- Bet man tai neišeina nesišypsot, kai su tavim kalbu. Tu buvai geriausias dalykas, kokį aš kada nors turėjau..-patraukė pečiais pasidėjęs puodelį ant stalo.

- tikrai? aš nemanau, išeidamas mane paleistuve išvadinai, turbūt aš to nusipelniau, - pasakė ir pažiūrėjus į Taylorą, atsistojo ir išėjus iš virtuvės, pasiėmė tašę ir pradėjo autis basutes.

Tayloras atsistojęs nusekė iš paskos.
- Ne, aš atsiprašau, kad taip pasakiau, buvau supykęs, žinai, kaip būna. Tu kaip tik turbūt pati doriausia kokią tik esu pažinojęs, tik aš tavęs per daug pavydėjau, užtat kitaip ir atrodė. Neimk tų žodžių į galvą,-paprašė žiūrėdamas į merginą.

- ryt atvažiuosiu pasiimti dokumentu, - pasakė, bandydama neapsiverkt, nors jau akys buvo ašarotos.

- Karla, neverk, prašau,-paprašė atsistojęs prieky durų ir susiėmęs už galvos.

Karla giliai atsikvėpė.
- neverksiu Taylorai, kaip tu ten sakei? aš paleistuvė, vaikai net nespės susivokt, kada aš parsivesiu kitą vyrą, miela girdėt iš žmogaus su kuriuo galvojau praleisiu savo visą gyvenimą - dirbtinai nusišypsojo, valydama atsargiai akis, kad tušas nenusivalytų.

- Karla, atleisk man už tuos žodžius, labai prašau. Sakiau, kad tada buvau piktas, matei, ko pridirbau? Dabar taip nemanau, juk pati žinai. Atsiprašau dar kartą, man labai gaila dėl to, kad tave taip įskaudinau,-šyptelėjo paėmęs Karlą už rankos.

Karla greit atitraukė ranką.
- vaikus galėsi matyt kas antrą dieną, aišku jei norėsi, - šyptelėjo.

- Gerai, bet klausyk - aš nenoriu, kad pyktumėmės, noriu, kad draugai būtume, juk vistiek, tiek metų vienas kitą pažįstam, ir šiaip,-šyptelėjo ir nuėjo kažko ieškot po stalčių.