Slapta, labai labai slapta, slapčiau net negu labai labai labai slapta Danieliaus slėptuvė - bunkeris

***

Iš Giselės, Danielis iškart atvyko prie paprastos, senutėlės trobos, įsikūrusios vienoje iš salų šalia Tokijo. Danielius kaip prieš keletą metų tarnavo armijoje Vietname, nužudęs vieną iš Japonų karininkų, pasiėmė raktą nuo šitos stebuklingos vietelės. Žinojo, kad jam kadanors pravers ir taip - dabar privertė. Danielis planavo po žeme padaryti bunkerį. Bet taaaaaaaaip giliai po žeme, kad jis dar būtų ir po jūra, po jos dugnu.
Atėjęs, atsisėdo prie jos ir iškliukino butelį absento. Jam reikėjo prisigert, kad sukurtų tobulą, nepralaužiamą įėjimą. Žinot, kuo durniau sugalvosi, tuo sunkiau įeit. O durniausiai sugalvosi tik būdamas atsijungęs.
- Išsikviesk demoną, Danieli. Jie išradingi...-pasakė jam maža žalia fėja, skraidanti aplinkui.
- O, taip, gerai sakai, mažoji Starla!-paplojo delnais fėjai. Tuoj atsigabeno visus nekaltų mergelių kraujus, kitokias medžiagas ir ėmė brėžti ženklus. Išsikvietė savo geriausią draugą demoną, Krebentiną. Papasakojo situaciją.
- Aš iškasiu po žeme labirintą. Dar sukursiu juodąją skylę į kitą dimensiją. Per ją pateksi į tą labirintą...-pasakė bičiulis. Danielis suplojo delnais, girdamas dūmų kamuolio išmintingumą.
- Teisingai. O aš einu paimt alaus. Norint išeit iš slėptuvės, reiks iš vienos statulos akies supilt alų į kitą ir tris kartus pasakyt "Duok sexa bent 8 kartus per dieną",-atsakė ir nusiuntęs demoną atgal, dingo oru pirkt alaus.

Danielius atsidangino čia ir numetė žmones prie trobelės. Dabar jau suvokė kad niekas niekada Danieliaus šituo nepkaltins, nes niekada niekada nesuras šitos vietos. Aišku, tais laikais, kai kūrė tą įėjimą, dar buvo labai jaunas ir beveik 24 valandas per parą apsinarkašinęs, todėl niekaip nebeprisiminė, kaip čia įeit. Gerai, kad draugai demonai jam sužadėtuvių proga padovanojo ne tik dviejų persipynusių žiedų formos randą ant nugaros, bet ir litrą senojo gerojo nekaltos mergelės kraujo, kurio mažiuką buteliuką, kaip nujausdamas Danielius šiandien pasiėmė. Prišlakstęs ten hieroglifų, išsikvietė demoną ir paprašė atidaryt slaptavietę.
- Bet už tai paaukosi savo pirmagimę mergaitę,-atsakė dūmų formos bičiulis.
- Neaukosiu, atidaryk.
- Nu gerai, juokauju...- paprikolinęs matai, demonas atidarė slaptas duris po trobelės tako akmenim, ir Danielius ten sugrūdo vargšus žmones, kurie buvo labai blogi ir Danieliui neleido ramiai gyvent. Atsisveikinęs su savo pagalbininku, Danielius nusprendė taip anksti dar namuose geriau nesirodyt, bet kur jis visas kruvinas eis? Nutarė nukeliaut į kokį savo butą Niujorke ir ten pakimarint iki vakaro.