Filmavimo aikštelė

-Nu blet nesigaudau.. O Aš ji myliu?
Atsisuko į žmones kurie viską reguliavo.
-Paaiškinkit man.
Nusijuokė.

- Aišku myli, jis tavo gyvenimo vyras juk,-atsiduso, tai nesusigaudo moteris savo vaidmeny.

-O tai mes dabar pora ar ne?
Įsėrėmė rankomis į šonu ir susiraukė, nieko nesuprato.

- Nu ne, mes ne pora, tu pora su Pablo, kurį vaidina Alexas,-net facepalm padarė nesusilaikęs.

-Tai aš negaliu tavęs apsikabint?
Atsipalaidavo.
-Gerai pradedam.
Išstūmė T. pro duris.
-Kokia gražutė mašinytė.
Nusišypsojo.
-Užeik.

- Dabar ne,-sukikeno ir įėjo pro duris jau vaidindamas. Apsižvalgė ir laukė, kol jį pakvies atsisėst.

-Prisėsk.
Delnu parodė į sofą, o pati atsisėdo ant fotelio ir užsikėlė koją ant kojos.

Atsisėdo ant sofos ir iškart atvertė aplankalą su dokumentais.
- Aš žinau, kad tu myli savo tetą Alejandrą, bet neneik - įtari, juk ji daro kažką neteisėto. Juk pati man tai sakei kai mes... khm, nesvarbu,-numykė ir laukė, kol Giselė pradės ką nors apie Alejandrą pasakot.

-...iš tiesų ji šiek tiek valdinga... na kartais labai paslaptinga, bet aš jai dėkinga už tai kuom dabar esu..
Tokia labai susikaupus kažką kalbėjo.

- Aš ne apie tai. Aš bijau, kad tavo teta kalta dėl Valerios mirties ir Leonardo sumušimo...-pradėjo atsargiai.

-na gerai ji tikrai gali daug.. bet nemanau, kad teptųsi rankas..
Papurtė galva, tipo negali patikėt.

Tayloras ištraukė iš aplankalo kažkokį sąsiuvinį.
- Tai - mano velionės mamos dienoraštis. Paklausyk,-pasakė ir pradėjo skaityti:
"1997 metai birželio 18 d.
...negaliu patikėti, kad Alejandra taip galėjo pasielgti. Ji - mano geriausia draugė ir aš visada saugosiu jos paslaptis. Bet Rozalindos ir Chuano mirtis mane slegia taip, lyg tai būčiau padariusi aš, o ne Alejandra. O mieloji, kodėl taip padarei? Dieve, niekada nepamiršiu krauju suteptų jos rankų ir Chuano kūno po jos kojomis, kurio krūtinėje vis dar styrojo mano tėvų mečetė..."
Vos nežvengė šitą skaitydamas ir pakėlė akis į Giselę.

-.. tai negali būti tiesa...
Padėjo ranką ten kur turėjo būti širdis.
-Man reikia vandens..

Pašoko tuoj numetęs per petį tą sąsiuvinį ir atvarė su stikline vandens. Tuoj pribėgo prie Giselės, vos neparvirsdamas. Pritūpė prie jos.
- Imk mieloji, nusiramink, atsargiai,-labai rūpestingą primesdamas kišo jai vandenį.

Vos neprasižvengė kai Tayloras su tuo aplanku nutrenkė kažkokią vazą.
-Ačiū..
Taip įsimylėjusiu žvilgsniu pažiūrėjo į Taylor'ą.

- Nusiramink, nenoriu, kad jaudintumeis, juk aš...-labai dramatiškai užsimerkė ir nusuko veidą į šoną skausmingai suraukęs veidą - vakar prieš veidrodį šitą išraišką mokėsi 4 valandas.

-juk tu...
Atsuko jo veidą į save ir tokia vaidindama labai įsimylėjusią ir aistringa atsiduso.

- Juk žinai, kad aš visada tave mylėjau, myliu ir mylėsiu,-pasakė ir nusisuko dar labiau - dar truputis, ir pats sau sprandą nusisuktų. Galiausiai atsistojo atsukęs jai nugarą, toks atseit, nežinodamas ką daryt.

((Koks ten jo vardas? :DDDD))
-Aš irgi tave myliu...
Atsistojo ir dramatiškai sugriebė jį už rankos.

((Raulis :DDDD))

- Bet Eli,-atsisuko į ją su ašarom akyse (o taip, Tayloras jas moka sukurt be jokio vargo),- Tu su Pablo. Ir pati mane išvarei, nors tarp manęs ir Monicos nebuvo nieko, ničnieko,-lėtai papurtė galvą.

-Rauli tu verki?
Tokia pati jau apsiašarojo kaip tik suveikė lašiukai.
-Bet aš mačiau tave su juo... O Pablas man tik paguoda, jis niekad neatstos tavęs ((Soriukas :DDD))

- Ne, aš tik... Man į akį įkrito kažkas, čia dulkių labai daug, tau nereikėjo paleist tarnaitės Pančitos atostogoms,-pradėjo muistytis.

-Leisk pažiūrėsiu..
Kažkaip ten atsidūrė visiškai šalia jo ir rankomis suimė jo veidą. Pažiūrėjo į akis stengdamasi nesijuokt.

- Oi ne, jos labai mažos, nerasi..-numykė kažką mintyse Dievo maldaudamas, kad ta moteris baigtų jam akį degint savo demonišku žvilgsniu.

-Nesimuistyk..
Paliepė jam ir tipo ieškojo kažko akyje.
-Ne ten nieko nėra...