Sala Wilsonams su namu irgi Wilsonams.

- Garai, - pasakė paleidus Alexo ranka ir šiek tiek nuo jo atsilikus nusijuokė.

Nuvaręs, įšoko į vandenį ir kuitėsi krabų ieškodamas, bet ką ten rasi tokią.
- Žiūrėk, auksinę žuvelę radau!-sušuko delnuose su vandeniu kažkokią mažą žuvį parnešdamas.

GAbriela nusišypsojo ir palietė šlykčia žuvį,
- Fui, - nusijuokė ir susiėmė už pilvo.

- Taigi ji graži, žiūrėk,-nusijuokė ir numetė žuvikę į jūrą, mat ta dvėst pradėjo.
- Tau daros kažkas?-paklausė pakėlęs antakį.

- Ka=kaip sud8r4, - pasak4 ir 6yptel4jo.

- Tai eik, atsigulk, aš angliuko atnešiu,-pasakė, nu pagal Alexą visos ligos gydomos angliuku.

- Nea, viskas gerai, - paskakė, bet dūrt pradėjo dar labiau.

- Tikrai?-susirūpinęs paklausė, ne juokai jau čia.

- NE, - pasakė.

- Tai apsispręsk! Tave gal į ligoninę?-paklausė susinervinęs toks.

- Man..atrodo...gimdau, - pasakė giliai kvėpuodama.

- Taigi ne laikas...ar? Laikas? Omg, ką daryt?! Ką paimt?!-visai išsigandęs ėmė sukinėtis aplink nežinodamas, ko griebtis.

- Nežinau, - pasakė įsirėmus į kažkur.

- Palauk... Aš tuoj...-atseit susikaupęs pabandė nusiramint susiėmęs už smilkinių. Po dviejų sekundžių:
- Paimsiu viską paskui, geriau varom,-nuėjęs apkabino Gabrielą ruošdamasis keliavimui oru. Buvo girdėjęs, kad vaikai pilietybę gauna tos šalies, kurioje gimsta. Tai Alexėjus nenorėjo rizikuot, kad rusui ir ispanei gimtų...tailandietis/ė.

- Greičiau, - paskubino.

- Palauk, pamiršau, kaip reikia,-pasakė ir atsiminęs, iškeliavo su ja į ligoninę.