Danielio vaikystės namai

- Nei kiek. Aš daug mielesnis,-nusišypsojo sau.

-Nu gerai.
Palinkčiojio ir toliau žiūrėjo į Danielių.

- Tau gal meškiuką surast? Negaliu žiūrėt, kaip tu tą pagalvę apsikabinus,-nusijuokė.

-geriau ateik arčiau, nereikės nei pagalvės, nei meškiuko.
Nusijuokė.

- O. Gerai,-nusijuokė ir prisislinkęs arčiau priglaudė.

-Kaip katinai.
Užsidangaliojio kaldra, kad nesušaltų.

- Tai aišku,-nusijuokė.

((Kai mano močiutė klausos visokių arabų apgautų moterų istorijų ir stumia ant jų, sakydama "ot gerai", man taip užeina noras jai prieš mirtį vest kokią Chardę :DDDDDDDDDDDDD))

(( Aš atsimenu kai su klasiokai durnavojom ir sugalvojom iš tų visų Chadžiū pasityčiot. Aš kdangi buvau Chadė tai vienas klasiokas man sako:
-Oj tu sutepta motrie, kaip tu taip gali???
Kitas sako:
-O su kuo tepė su rama ar rokiškio?
O klasiokė sako:
-Nu blet jūs vyrai, atsilike. Jau išrastas durex :DDDDDDDDDDDDDDDDD Aš ten savaitę po to negalėjau atsigaut :DDDD))

-Man šaltaaaa...
Prisiglaudė dar arčiau Danieliaus.

- Dieve, taip šilta, o jai šaaaaalta...-patraukę pečiais ir apkabino merginą.

((:DDDDDDDD Bet taip įsivaizduoju, močiutė miršta, lovoj guli, skleidžia neaiškius priešmirtinius garsus. O aš ateinu apsikabinęs kokią egiptietę. Taip atkišu žiedą ir evil smailu sušuku:
- In your face, močiute! :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD))

-Tau gerai kai tu karštas vyras.
Nusijuokė ir pabučiavo Danieliaus kaklą.


((Mano močiutė tai nuo manęs, jei aš taip pasielgčiau tą Alacho garbintoja savo rožinias nagais atplėštų :DDDD))

- Nu tu man irgi visai karšta moteris pasirodei...-nusijuokė.

((Mano ją išvytų ir aprėktų, todėl ir reikia prieš jos mirtį parodyt :DDDDDDDDDDDDDDDD))

Prunkštelėjo ir toliau sedėjo atsirėmus į Danielių.
-Man tie paukščiai nepatinka...
Suraukė antakius.

((maniškė tai negreit mirs :DDDDDD ji dažniau sau manikiūrą daros, nei aš :DDD))

- Kokie paukščiai?-nusijuokė apsižvalgęs.

((Kad mano mirtų daug kas norėtų, bet jai niekaip neišeina :DDDDD))

-Ten.
Parodė delnų į užlano iš jų besityčiojančius paukščius.
-negaliu žiūrėt.
Nusisuko nuo tų paukščių.

- Kuo jie tau užkliūna? Aš net neatkreipiu dėmesio į juos,-nusijuokė.

-Jie ten kažką kalbą.
Nusijuokia ir nusisukus nuo paukščiu vėl apsikabina D.

- Nu tikiuos, ne apie mus,-nusijuokė ir pamąstė, kad visai nenorėtų tapt viso miesto žvirblių apkalbų objektu.

-Mes nieko blogo nepadarėm.
Palinksėjo ir pamąstė, kad jai reiktų apsirengt, nes tikrai šalta.

- Manau, žvirbliam taip neatrodo,-nusijuokė.

-Iškrypę tie žvirbliai, ką aš galiu pasakyt.
Nusijuokus pažiūrėjo vėl į tuos žvirblius.

- Kažin, ką tu daugiau veiktum, jei būtum žvirblis,-sukikeno.

-Nu taip nedaryčiau.
Šyptelėjo ir atsigulė, pavargus jautės.

- O tai ką tada darytum?-susidomėjo.

-Nežinau, turbūt skraidyčiau ir perėčiau mažus žvirbliukus.
Nusijuokė.

- Perėtum mažus žvirbliukus? Jooooo...-nusijuokė.