Užeiga "Užlopytas Kibiras"

Alexėjaus žodžiai biškutėlį pakelė Lilianai nuotaiką,tad ta ir linksmiau šyptelėjo nuostabuoliškai,-tokiais tempais valgydamas keksiukius greitai nebeturėsi kuo didžiuotis,-pavarčiusi akytes Lil stebėjo,kaip vaikinas siuntinėja piktus žvilgsnius kaiminystėja sėdintiems žmogeliams,-dar teks sporto klubuose lankytis,-toliau rutuliojo kalbą,-bet pala tu kvidičininkas,tad tau niekas negresia,-bedusi pirštu į vaikiną Lil nusijuokė,-o kada bus artimiausios kvidičo rungtynės?-pasidomėjo,-ar jums dabar kokios atostogos?-paklausė kiek pasvarsčiusi,nes visgi apie kvidičą nelabai tenusimanė.

Alexėjus numojo ranka į Lilianos pastebėjimą apie tai, jog teks sporto klubuose lankytis.
- Ir taip tenka,-nusijuokė ir nusisukęs nuo tų žmogėnų, kurie pamatę piktą Alexėjaus žvilgsnį vos nemirė iš gėdos, vėl pakreipė galvą į Lil.
- Artimiausios Rusijoj? Nežinau, nors treniruojuos su visais, bet manęs rungtynėm jau 2 mėnesius neberegistruoja, tai jau dabar pradėjau nebevažinėt su kitais į rungtynes ir nesidomėt grafiku, kadangi aš nežaidžiu, tai geriau lieku namie su dukra ir pažiūriu komandos rungtynes per televizorių,-paaiškino merginai labai plačiai ir išsamiai, visaip gestikuliuodamas rankom.

-aišku,aišku,-klausėsi ką pasakoja Alexas Wilsonas vis linksėdama galvą,atseit viską supranta,-tai namie didžiąją dalį laiko praleidi?-dar pasitikslino,-aš tai darbe pastoviai sėdžiu,-skėstelėjo rankom Lil,-tapau Blue Sky koledžo vadovė,-fainuoliškai nusijuokusi,atseit kokia aš keita moterėlė,lipu karjeros laiptais Lil nužvelgė vaikiną,mat juk žinojo,jog kažkadatais,kai jie visi buvo jauni ir durni,jis priklausė tam koledžui.

-Tai daugiausiai,-Alexėjus atsakydamas truktekėjo pečiais ir pasiklausė Lilianos pagyrų. - Vai tai tai, o aš kažkada ten mokiaus! Tik mano laikais niekaip vadovo negaudavom...-nusijuokė atsimindamas savo nuostabiąją jaunystę.

-pfff,-Lil pavartaliojo akytes,-buvot nedorėliai,tai niekas nesirįždavo apsiimti jūsų prižiūrėti,-kils antakiuką,-gerdavot,kur pakampiais ir ne tik,-Liliana tikrai neturėjo mintyse Limonado ,,rududu'' ar šiaip ko tokio panašaus,mergina tyliai nusijuokė irgi prisimindama savo jaunyste,nes dabar tai ji jau sena,kaip reikalas,tikra senmergė su šluota,jos senelės laikais,paničkos jau seniai būdavo apsiženijusios ir vaikų susilaukusios mažiausiai dviejų.

Baik tiktais, visus metus kol aš mokiaus, laimėdavom mokyklos taures... O gerdavo tai visi,-nusijuokė prisiminęs, kaip gera būdavo pasisklaidyt bendrajam koledžų kambary prisilakus. Prisiminęs, kaip Tayloras kažkada jau ėmė kalbėtis su įsivaizduojamu Jėzum, tyliai sukikeno.

-nu nu tai ko čia dabar visus laimėjimus priskiri sau aaaa?-paklausė Lil nutaisiusi atseit labai pasibaisėjusi žmogelo išraiška,-gi buvo ir kitų,kurie prisidėjo prie mokyklos taurės laimėjimo,-palinksėjo labai susikaupus,-ir dabar vat tokia Audrey,ji lanko pas mane pamokas,protinga,kad velniai ją kur nuneštų,-pamasčiusi ir ką gi toji mergička dabar veikia Lil pratarė,-beto ji mano koledžia,-nusprendusi,jog mokyklos taurė šiais metais garantuota Lil palaimingai nusišypsojo,-bėėt dabar papasakok man ką nors įdomaus apie Durnstrangą,kai ten dar leidai savo jaunas dieneles,-mergina susikryžiavo rankas laukdama įdomios istorijos.

- Aš nesakiau, kad sau prisikiriu,-Alexėjus tuoj pat užginčijo, jis tik minėjo, kad jo laikais koledžui gerai sekės, nu o dabar tai velnias žino kaip. Bet vistiek mintyse nesigirdamas žinojo, kad jo protas ir pamokų lankymas turbūt didžiausią indėlį į taškus turėdavo. O paklaustas apie savo dienas ten, tik gūžtelėjo pečiais, nieko labai svarbaus neprisiminė.

-bet taip pasirodė,-kalbėdam apie mokyklos taurę mergina žiūrėjo į Wilsoną nemirksėdama,galiausiai jos dėmesį nukreipė kažkokie girtuokliai šūkaliojantys tamsiam kampe,kitoje užeigos pusėje,-negali būti,kad neprisimeni,ką jau sklerozė tave priveikė?-atsidususi Lil ranka prilietė savo plaukus ir perbraukė juos.

- Kad nebuvo tokių dalykų, kuriuos būtų verta pasakot,-atsakė kažko visai neturėdamas noro kalbėt apie mokyklos laikus.

-nu kaip nori,-gūžtelėjo pečiais Lil,nuleisdama akis į savo rankas ir kelias akimirkas jas tyrinėdama,mastė ar čia ko nors dar užsisakinėt ar nelabai.Galiausiai pasuko galvą pažiūrėt kur prašapo juos aptarnavus padavėja,reik gal staliuką jau nukraustyt,užmokėt už vaišes,palikt keliias monetas arbatpinigių,pasiimt butelį samaninės ir dingt velniop iš čia,ta užeiga jai jau pabodo.

- Reikia sunaikint keksiukus,-Alexėjus pastebėjo tris lėkštėje begulinčius keksus ir tuojau pat vieną pagriebęs susikišo beveik visą į savo plaučius žabtus.

Pasiėmė kitą keksiuką ir krimstelėjoj jojo,-likęs tavo,-Lil prisiminė kažkur girdėtą tiesą,jog vyrams reik daugiau valgyt.Tai va jinais nusprendė tos tiesos paklausyti ir užleisti likusį keksiuką Alexui,-skanaus,-šyptelėjusi it mėnulis tamsų vakarėlį Liliana pasakė ir įnyko į savojo keksiuko dorojimo procesija.

- Lbai gerai... ačiūūū, tau ir,-Alexėjus šiaip nebuvo pavydus žmogus, bet šiandien labai jau valgyt kažko norėjo, tad apsidžiaugė gavęs progą suryt paskutinį keksiuką. Kaip tarė, taip ir padarė, tuoj ėmė naikint ir paskutinįjį.

Liliana linktelėjo Alexėjui ir baigė valgyti savajį braškinį keksą šmeksą,kuris beja buvo labai skanus,Lil braškes visalaika,kiek tik prisimena save mėgo ir karštomis vasaromis pirkdavo jų kilogramais iš turgaus ar parduotuvės arba važiuodavo pas močiutę,kuri juos augindavo darže.Mergina buvo trumam nuklydusi į prisiminimus,jos nuotaika patapo nostalgiška galiausiai jinais išgėrė paskutinį jau atšalusį kavos lašelį iš puoduko ir pastatė jį jau visiškai tuščia ant stalelio.

Alexėjus aišku savo keksus surijo greičiau negu Lil vieną ir truputį palaukė, kol mergina neskubėdama užbaigs. Tuomet išsikrapštė piniginę.
- Kur trauksim?-paklausė merginos, nenorėdamas jos taip greitai paleist.

-einam kur po miškus paslampinėti,gal vienaragį pamatysim,-pamačiusi,jog už užeigos lango krenta nuostabios snaigės,o kadangi jie čia sėdi jau ne vieną valandą tai to sniego jau turbūt prikritę,kad ojė Li nusprendė pasivaikčioti po magiškų gyvūnų knibždančius miškus ir giraites,gi bus fainai,jai jų neužpustys kur nors taip netyčia ar dar ko neatsitiks,beja galės nusižiūrėti kokią eglutę kalėdoms ir tada paslapčia ją nusikirsti tamsią naktį,potom paskambins Alexui,kad jis atvarytu furgoniuką įsimes ten eglę ir važiuos sau laimingai namučių.
-mokėsi tu?-paklausė Wilsono,mat jis jau buvo išsitraukęs piniginę,tai mergina pamanė,jog jis jau tooks džentelmenas,kad ir užmokės už viską.

- Oi, vienaragį kaip seniai bemačiau!-Alexėjus mintyse nuklydo, kaip už bausmę turėjo su Gabriela prie -25 miške naktį šert vienaragius, o būsimoji žmona dar pasiklydo ir įkrito į kažkokią prakeiktą duobę. Dar piktai pasiraukė prisiminęs, kai taip tai net nešnekėjo su juo, o kai nelaimė ištiko, tai jau "Alexai, Alexai!". Papurtęs galvą, kad grįžtų iš atsiminimų, jisai išsitraukė 30 G. už viską pamąstęs, kad tiek užteks ir dar liks arbatpinigių tai padavėjai su gražiu užpakaliuku.

Nusikvatojo iš Alexandravičiaus žodžių,-ainam tik greičiaus,-neaiškiai troliškai pasakė ir atsistojo ant kojelių,kurios jau buvo aptirpusios nuo sedėjimo,tai Lil biškį pašokinėjo,it gazelė,o potom apsidairė aplink atseit ko čia visi spoksot,žmogaus nematėt ar ką??
-tu šluota ar su mašina?-paklausė Wilsono,ar jis su ratais atkako šičia ar su šluota atsikrido,mergina sušnabždėjo burtažodį ir jos rankose atsidūrė šluotikė su garantija penkiariems metams vat kaip nuostabuoliškai ir fainai gyvent magijos pasaulyyyje.

- O aš tai su mašina,-Alexėjus atsistojęs apžiūrėjo Lilės šluotą, nu nebloga tokia buvo, jo kvidičininko akim žiūrint.

Pūūf ir šluota dingo,-aj tada vaažiuosim su tavo mašina,-nusprendusi,jog jie du ant jos nuostabuoliškos šluotos tkrai netilps,vargšrei bus per sunku mergina priėmė kitą galimą variantą ir nuliuoksėjo prie durų pasiėmusi dar prieš tai tašę į rankas,kelis kart dar atsisukus į Alexą ir paragino jį eiti,mat pati tai nežinojo kokia mašina jis važinėja.

Alexėjus dar aišku lėtai apsivilko striukę ir taip toliau lėtai kuitėsi, o tada patraukė paskui Lilian link durų. Išėjęs į lauką, Alexas susitraukė ir sugrūdo nosį į šaliką, nors rusijoj gyveno 17 metų, bet tai jam vistiek jau prie +10 būdavo šalta siaubingai, ką bekalbėt apie -6. Kad tik mažiau šalt reiktų, greitai ledu per aikštelę vos nepadarydamas špagato nučiuožė prie savo audinės ir tuoj įšokęs, pasijungė šildymą ir ėmė mojuot Lilei, kad greičiau atbėgtų ir ji.

-nūū audinė matai,-sumurmėjo mergina,kažko ir galvojo,kad Alexas su tokia ir važinėja,nuskubėjus prie mašinikės jinais įlipo ir garsiai trinktelėjo durelėmis,-gražūs ratai A-l-e-x-a-i,-šiaip sau išskiemenavusi vaikino vardą pasisakė ir nusviedė tašę mašinos galan,atseit pasiruošusi kelionei,aj nu dar prisisegė saugos diržą,ir fainai šyptelėjo,-važiuojam!-tokia visa patenkinta pasakė.

- Žinau, šita gražuolė jama trečią vietą tarp mano mylimiausių moterų,-Alexėjus patenkintas mašinos paklausė "mažute, girdėjai, kaip tave pagyrė?" ir pakštelėjo mašinos vairą.
- Pala, o kur važiuojam?-jau spėjęs užsimiršt Alexas kaltai pažvelgė į Lilę prašydamas pagalbos.

Et tie vyrai ir jų mašinos,Lil pamastė,jog visai nenustebtų,jai Alexas tai mašinai būtų ir kokį įmantrų vardą sugalvojęs.
-Miškan Alexai miškan,-palinksėjo mergina pavarčiusi gražiasias akeles bai aišku šyptelėjo ir kumštelėjo Alexui į šoną,-užuomarša tu,-dar pridėjo žvilgtelėjusi į vaikinuką.

(tipo varom čia,pirmas rasyk tu ;DD http://durmstrang.omgforum.net/t70-misko-giluma))