Vadovo S. Snape de Lefevre kabinetas

-tai nori pasakyt, kad alga už nieko veikimą mokama?
Gis labai rimtai žiūrėdama į kažkokį nereiklų darbdavį

- Taip išeina,-nusijuokęs Stefka pasisukiojo su kėde.- O kaip tos tavo atostogos? Kur buvai?-pasiteiravo susidomėjusiu tonu, nes toks, susidomėjęs, iš tikrųjų ir buvo.

-Havajuose gi su Danielium... Žiūrėk ką turiu..
Gis nesusilaikius ištiesė savo ranką, ir pajudino vidurinį pirštą, ant kurio blizgėjo deimantais inkrustuotas, balto aukso žiedas

Stefan'as paėmė Giselės ranką ir prisitraukė arčiau ją, ir pats pasilenkė, kad tik geriau matytų.
- Čia toks žiedas, apie kokį aš manau???

-nu... tikrai, tikrai tas... nežinau kaip čia viskas atsitiko..
Gis rimtai kažkokia vėl pasimetus atrodė, ot baisus tas gyvenimas, likimas ar karma, ar dar kas nors..

- Tai kada didžioji šventė?-paklausė paleidęs ranką ir vėl atsistiesęs, bet vist tiek dar susidomėjęs pažvelgdamas į žiedą.

-nežinau... šiaip nieko neplanuojam.. tai artimiausius dvidešimt metų tikriausiai nieko nebus...
Gis palinkčiojo, rankas tvarkingai susidėdama ant kelių

- Joooo, po kelių mėsnesių jau susituokę būsit,-nusijuokė netikėdamas tokiais nesąmoningais paistalais.

-oj ne... kol niekas nespaudžia, reikalo nėra jokio skubėt... vis tik santykiai mūsų nėra per labiausiai stabilus, bet vistiek žavūs...
Gis nusijuokus visgi nusprendė, kad tikriausiai nevertėtų Danielį versti laukt ir po truputį kilo eiti.

- Todėl ir turit susituokt, po vestuvių viskas pasidarys stabiliai nuobodu,-nusijuokė ir pastūmęs į šoną dokumentus, atsistojo, užsivilko švarką, kadangi Giselė jau ruošėsi išeiti, tai išeiti galėjo ir jis.

-bet aš nenoriu stabiliai nuobodaus gyvenimo, jau geriau lai muša, rėkia, bet vistiek myli, nei tik sako, kad myli..
Gis nusijuokus, apsivyniojo šaliką.
-Gerai tada... iki rytojaus..
Šyptelėjusi, pirma išėjo, visgi reikės ir maisto ir šiaip ko nors nupirkt

- Oukey, viso,-atsiveikino Giselei išeinant ir apsivilko savo šiltą striukę bei gerą močiutės šaliką. Apšiltinęs save, Stefka išžingsniavo iš kabineto, užrakino jį ir sms'indamas išėjo namo.

Ne taip jau ir anksti, bet vis dar ryte, Gis sugebėjo ateit į darbą, nuo stalo kampo pasiimė laiškų ir visokių popiergalių krūvą. Šiek tiek aptvarkiusi poilsio zoną, nusitrenkė ant sofos ir įdėmiai sklaidė visus laiškus, į kuriuos tuoj pat rašydavo atsakymus..

Jau po vidurdienio pro langą prasibrovė rožinė Danieliaus pelėda, kuri nusileidus prie Giselės, kratydama savo koją bandė numest pririštus mašinos raktelius.

Giselina atkreipė dėmesį į paukštį ir priėjus, pažiūrėjo kas anam daros.. gal koks priepuolis, kad taip purtos.. Bet galiausiai pastebėjus raktelius, juos nukabino ir apžiūrėjo.
-ką gi čia atnešei? nori gal milkos sausinių? imk, paukšteli..
Gis negalėjo nepašert paukščio, tai atidavė net du nuostabius sausainius..

Jau gerokai po vidurdienio, išsiparpęs iki pietų ir sutvarjęs vieną kitą asmeninį reikaliuką, na žodžiu šiek tiek apleidęs savo ministeriją, tik tada Stefka pasirodė kabinete. Sustojęs prie durų, vyras pasižiūrėjo į Giselę ir atsiduso lėtai nusivilkdamas švarką.
- Gisele, tau tikrai reiktų pagaliau įsirengt savo kabinetą,-pasakė merginai su švarku rankoj eidamas link savo stalo. Priėjęs, pakabino jį ant krėslo atlošo ir atsisėdo už savo stalo, apkrauto visokiu šlamštu.

-kam man tas kabinetas, jei čia ateinu gal tris kartus per savaite ir tai vos kelioms valandoms.. Bet jei taip nori...
Gis guztelejo pečiais

Stefan'as pasiėmė kažkokį laišką, atėjusį šįryt ir atsargiai žirklėmis jį atplėšė. Permetęs akimis kelis pirmuosiu žodžius, grįžo prie Giselės.
- Aišku, kad aš tavęs nevarau,-pasakė ir pradėjo keletą kartų kratyti galvą, savo žodžius tik labiau,- bet grūstis vienam kabinete? Man noris kartais kabinete pamiegot kaip Taylor'ui, nusigert kaip Karlai arba levituot leisgyviam kaip Charly,-apibūdindamas savo brangiuosius kolegas Stefka pasitaisė kaklaraištį ir nužvelgė merginą,- O tu išvis, dirbi ant sofos. Watafak? Net mano sekretorė turi bent stalą.
Baigęs savo kunigišką pamokslą vyras šyptelėjo, na, tarsi atsiprašydamas, jei pirmai Giselę kaip nors įžeidė. Netyčia taip kažkaip.